Pasitelkiant įvairias grafikos technikas: ofortą, lino ir medžio raižinius, mišriąją techniką darbuose vaizduojami lietuviško kaimo papročiai, Vilniaus architektūrinių statinių ansambliai bei individualūs autorės vaikystės potyriai, sukeliantys prisiminimus apie lietuviško kaimo gyvenimą.
Kiekvienas ciklo kūrinys tematiškai skirtingas – istoriškai svarbios sostinės vietos, lietuviško kaimo ir gamtos motyvai vaizduojami, pasirenkant netikėtus objektus: gandralizdžius, žemės ūkio darbus, liaudies tradicijas ir kt.
Visus eksponatus vienija meilės ir pagarbos gimtajam kraštui idėja. Pasak autorės Veronikos Juodagalvytės, vaikystės, tėvų, senelių dirbamų darbų prisiminimai yra jos didžiausias turtas. Meno kūrėjo statusą turinti tautodailininkė siekė, kiek įmanoma detaliau pavaizduoti ją supusią aplinką, kad ateities kartos prisimintų, kur glūdi lietuviškumo šaknys ir įvertintų mūsų tėvų bei senelių palikimą.
P. Galaunės ir L. Meškaitytės (1996 m.)
vardo diplomais apdovanota tautodailininkė
yra aktyvi tapybos ir grafikos grupinių parodų,
konkursų Lietuvoje ir kitose šalyse dalyvė. Jos tapybos ir grafikos darbų
įsigijo Lietuvos dailės muziejus, GALLUP centras Suomijoje, Karmelitų vienuolyno
muziejus Krokuvoje, įstaigos, kolekcininkai bei privatūs asmenys Lietuvoje ir už
jos ribų (JAV, Australijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje ir
kt.).