Tai leidžia patikslinti vieną iš anksčiau keltų hipotezių, kad šio kūrinio pirminė versija priklauso Paryžiaus Luvro muziejui, o Valdovų rūmų muziejuje bus saugoma pačiam dailininkui arba jo aplinkai priskirtina antroji versija.
„Tai, kad paveikslas yra nutapytas XVII a. pradžioje, nekėlė abejonių. Tačiau dabar šį faktą galime pagrįsti konkrečiais kompleksinių tyrimų rezultatais, o ne vien menotyrininkų prielaidomis“, – sako Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.
Parmos ir Pjačencos kunigaikščiams Farnese bei kitiems žymiems Italijos didikams, aukštiems Bažnyčios hierarchams dirbusio garsaus italų dailininko L.Spados paveikslas „Ludovisi koncertas“ į Lietuvą atkeliavo prieš penkerius metus, kuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjero ekspoziciją ir tam tikslui kaupiant vaizduojamosios bei taikomosios dailės kūrinių rinkinį. Panašus paveikslo variantas (tik be dešinėje pusėje vaizduojamos fleitininko figūros) saugomas ir Paryžiaus Luvro muziejuje. Lygindamas abi drobes, žinomas italų dailės istorikas, daugelio pasaulio muziejų ekspertas, Romos universiteto profesorius Maurizio Marini buvo įsitikinęs, kad į Lietuvą atgabentą paveikslą L.Spada tapė pirmiau, o Luvro muziejuje yra šio paveikslo vėlesnė versija. Keldamas tokią hipotezę, specialistas rėmėsi tuo, kad Prancūzijoje saugomo paveikslo variante matyti kopijoms būdinga pagal apimtį mažesnė, „sutrumpinta“ kompozicija – nėra fleitininko figūros, taip pat neaiškiai pavaizduotos bei neįskaitomos kai kurios paveikslo dalys, tokios kaip partitūra.
Valdovų rūmų muziejui šiuo metu priklausantį L.Spadai priskiriamą paveikslą kelerius metus restauravo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Birutė Miškinienė, o mikrobiologinius, cheminius ir fizikinius tyrimus atliko to paties centro restauravimo technologijų ekspertė dr. Dalia Panavaitė, aukščiausios kategorijos restauravimo technologė Jurga Bagdzevičienė ir kiti specialistai. Neseniai baigti tyrimai parodė, kad profesorius M. Marini gali būti teisus: Lietuvoje esantis L.Spadai priskiriamas paveikslas „Ludovisi koncertas“ tapytas ne vėliau kaip XVII a. pradžioje. Tyrimai atskleidė, kad visą paveikslą kartu su fleitininko figūra nutapė ne keli, o tas pats autorius. Be to, nustatyta, kad paveikslas buvęs dar didesnių matmenų, tik atliekant vėlesnius restauravimo darbus jis buvo apkirptas, pakeistas ir originalus jo porėmis.
„Žinant istorinį faktą, kad L.Spada iš esmės neturėjo mokinių, matyt, belieka išsiaiškinti, kuri paveikslo versija nutapyta pirmiau – ar ta, kuri saugoma Luvre, ar ta, kuri yra Valdovų rūmų muziejuje. Mūsų muziejaus specialistai dėl šio paveikslo ketina kreiptis į Paryžiaus Luvrą – reikia tikėtis, kad, sutelkus bendras pajėgas, tai pavyks išsiaiškinti“, – teigia D.Avižinis.
L.Spada buvo garsus Šiaurės Italijos ankstyvojo baroko dailininkas, kūręs Caravaggio maniera, dirbęs Bolonijoje, Romoje, Neapolyje, Maltoje, Modenoje, taip pat Parmos ir Pjačencos kunigaikščių Farnezių rūmuose, kunigaikščio Ranuccio Farnese dvare. Šio dailininko darbai saugomi Romos Antikos meno (Italija), Luvro (Prancūzija), Kanzaso Filbruko (JAV) ir kituose žinomuose pasaulio muziejuose.
Manoma, kad šiandien Luvre esantis L.Spados paveikslas „Ludovisi koncertas“ buvo nutapytas apie 1615 m. kardinolui Ludovico Ludovisi, o vėliau jis pateko į Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV kolekciją. Valdovų rūmams priklausanti paveikslo versija greičiausiai niekada nebuvo palikusi Italijos. Paveikslas buvo įsigytas Romoje.
Pasaulietinė L.Spados paveikslo „Ludovisi koncertas“ tema (vaizduojama rūmuose muzikuojanti draugija) puikiai atspindi ir Vazų epochos Lietuvos valdovų rūmų gyvenimo būdo ypatumus, leidžia rūmų lankytojams pristatyti dažnus koncertus, pirmąsias italų operas, pastatytas XVI–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, susipažinti su to meto instrumentais ir muzikavimo tradicijomis. Beje, paveikslo Vilniaus versijoje pavaizduotas natas įmanoma įskaityti, tad šio muzikinio kūrinio fragmentas galėtų būti atliktas.