Penktadienį Vilniuje vykusiame Baltarusijos dailininko Jono
Chruckio parodos, kaip vieno iš Baltarusijos dienų Lietuvoje
renginių, pristatyme dalyvavęs A.Gelūnas pabrėžė
besidžiaugiantis intensyvėjančiais ryšiais su Baltarusija: „Ilgą
laiką tie ryšiai galėjo būti ir aktyvesni, bet dabar matome tikrą
naują mūsų santykių etapą“.
Ministras teigia, jog Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)
istorinio paveldo išsaugojimas Lietuvoje yra tarp prioritetų.
Tačiau jis pabrėžė, kad ryšiai su kaimynais turėtų stiprėti ir
per modernius projektus.
„Tikiu, kad ne tik istorinė dimensija, ne tik bendro paveldo,
bendros ilgametės mūsų tautų istorijos atminties aktyvinimas
padės mums bendrauti, o kursime ir modernią šiuolaikinę kultūros
istoriją - šiuo metu kuriantys kūrėjai bendradarbiaus, megs
asmeninius ryšius, bursis į projektus, koncertuos, kurs kartu,
filmuos. Pažadu dėti visas pastangas, kad ateityje šie ryšiai tik
plėtotųsi ir įgytų gyvybingumo“, - teigė A.Gelūnas.
Parodos pristatyme dalyvavęs Baltarusijos kultūros ministras
Pavlas Latuško apgailestavo, kad šiuo metu nėra
galimybių kasdien susipažinti su Lietuvos ir Baltarusijos kultūra.
Jis savo ruožtu pakvietė A.Gelūną į „atsakomąsias“ Lietuvos
kultūros dienas Baltarusijoje, kurios, jo žodžiais, turėtų vykti
kasmet.
Anot Lietuvos ministro, Lietuvos kultūros renginiai Baltarusijoje
taip pat neturėtų likti „istorinėje plotmėje“.
Baltarusijos ministras sakė besidžiaugiantis, kad abiejų
šalių „sutartys neguli stalčiuose“ - vyksta bendri kultūriniai
projektai.
P.Latuško taip pat išreiškė viltį, kad Lietuva galėtų
padėti pristatyti Baltarusijos kultūrą Europai.
„Tikiuosi, kad Lietuva palaikys mūsų projektus ne tik Lietuvoje,
bet ir Europoje. Kodėl šie projektai turėtų būti su Lietuva?
(...) F.Boguševičius, K.Kalinauskas, A.Mickevičius - bendri mūsų
veikėjai, dirbo čia, šiame mieste, ir sukūrė reikšmingus
kūrinius mūsų kultūrai. Jie priklauso ne tik Baltarusijai, bet ir
Lietuvai - reiškia, priklauso ir Europiniam kultūriniam palikimui“,
- kalbėjo Baltarusijos ministras.
„Jei LDK - šaknys, Baltarusija - medis. Ar gali Baltarusijos
medis augti be šitų šaknų?“ - retoriškai klausė jis.
Baltarusijos ministras taip pat teigė, kad jo šalis
„nemonopolizuoja“ istorijos: „Bendra pradžia ir LDK istorija -
viskas, kas sieja lietuvių ir baltarusių tautas. Baltarusija niekada
netempė antklodės ant savęs. Visi kartu turime pilną teisę
didžiuotis mūsų istorija. Supraskime tai, ir supraskime, kad
nereikia nieko dalintis, kad esame kartu“.
P.Lazutko informavo, kad iš 13 LDK pilių Baltarusijoje šiuo
metu restauruojamos trys: Miro, Lydos, Nesvyžiaus, ketinama
atnaujinti ir Krėvos pilį.
Lietuvos kultūros ministras savo ruožtu pabrėžė, kad dėmesys
kultūrai ir paveldui Lietuvoje galėtų būti didesnis.