Parodoje žiūrovai turės galimybę pamatyt Antano Rūkštelės (1906–1990) idiliškus peizažus, impresionistine maniera nutapytą Kazimiero Žoromskio (1913–2004) peizažą „Portofino“, Kalifornijoje gyvenančio skulptoriaus ir tapytojo Jurgio Šapkaus (g. 1928) akvareles, originalius tapytojo, dailės pedagogo ir filosofo Juozo Mieliulio (1919–2009), tapiusio idėjas, simbolistinius paveikslus, Danutės Emilijos Šurkutės-Nitecki (g. 1927) ypatingo subtilumo peizažų bei gėlių studijas.
Parodos centre – išskirtinis paveikslas – Adomo Varno istorinė drobė „Mindaugo karūnavimas“. Šį 1951–1955 m. nutapytą paveikslą specialiai įsigijo ir Lietuvai jos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga padovanojo inžinierius, išradėjas, visuomenės ir kultūros veikėjas šimtametis Domas Adomaitis.
Dailininkas A. Varnas ėmėsi šio darbo jau būdamas garbaus amžiaus – 70-ies metų. Paveikslą jam užsakė Šv. Kryžiaus Čikagoje parapijos klebonas kun. A. Linkus Mindaugo krikšto 700 metų sukakčiai (1953 metais) paminėti. Darbas užtruko ketverius metus. Konsultuodamasis su to meto istorikais Z. Ivinskiu, A. Šapoka, studijuodamas iliustracijas, viduramžių graviūras, dailininkas pasigamino keliasdešimt 15–20 cm aukščio figūrėlių, jas rengė, grupavo, piešė eskizus. Drobėje pavaizduotos net 67 figūros. Įdomu tai, kad XIII amžiaus įvykius vaizduojančiame paveiksle tarp karūnavimo svečių A. Varnas nutapė ir XIX–XX amžiaus Lietuvos kultūros veikėjus Antaną Strazdelį, Vincą Kudirką, Joną Basanavičių, Antaną Zmuidzinavičių ir kitus žymius Lietuvos žmones, taip tarsi sujungdamas praeitį su dabartimi. Be jokios abejonės, A. Varno „Mindaugo karūnavimas“ – iškiliausias dailininko kūrinys. Pasak Vytauto Kazimiero Jonyno, atrodo, kad A. Varnas, tapydamas sceną, kur Mindaugui uždedama popiežiaus siųsta karaliaus karūna, šiuo darbu vainikavo pats save, kaip istorinių siužetų tapytojas.
Parodoje eksponuojami XIII–XIV a. Šeimyniškėlių piliakalnio radiniai: lanko bei arbaleto strėlių antgaliai, diržų sagtys, verpstukai, puodų šukės, peilių fragmentai, segės, apyrankės.
Šeimyniškėlių piliakalnis – siejamas su vienintele ir tik vieną kartą istorijos šaltiniuose paminėta Mindaugo pilimi – Voruta. 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos ordino, apsigynė nuo vidaus kare prieš jį kovojusių kunigaikščių koalicijos.
Trys radiniai – varinės skardelės fragmentas, diržo apkaba bei peilio ašmenų fragmentas – yra iš Palatavio piliakalnio. Kai kurie istorikai neabejoja, jog šiame piliakalnyje buvusiame dvare, minimame 1253 m., buvo karūnuotas Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas. Būtent čia – „in Lettowia in curia nostra“ − savo karūnavimo proga Mindaugas išdavė Livonijos kryžiuočiams žemių dovanojimo aktą, kuriame minimos to meto valstybių sieną ribojančios mūsų krašto vietovės: Latava, Šventoji, Kalviai, Malaišiai.
Parodos atidarymas – rugsėjo 19 d., sekmadienį, 16 val. Parodą pristatys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Koncertuos Vytautas Tetenskas (birbynė), Dainora Sugintienė (smuikas), Saulius Šiaučiulis (fortepijonas). Paroda veiks iki 2011 m. balandžio 15 d.