Panaikintos mokesčių lengvatos skaudžiai smogė knygų leidybai ir apretino pirkėjų gretas Kauno knygynuose.
Elektroninės, audioknygos taip pat stumia iš rinkos popierinius leidinius, bet laidoti juos anksti, nes ištikimų skaitytojų gretos retėja ne taip sparčiai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Laikinoji sostinė“ pažvelgė į knygų rinkos pokyčius, kalbėjosi su įvairaus amžiaus knygų mėgėjais, prekeiviais. Paaiškėjo, kad statistinis kaunietis skaitytojas nėra lėkštuolis, graužiantis pigius detektyvus ir meilės romanus. Kaune išlaikė pozicijas ir rimta grožinė literatūra, o akademinės literatūros paklausa net didėja.
Tiesa, krizė ir vartotojiškos vertybės uždėjo antspaudą ir knygų pirkėjų įpročiams – miestiečiai, ypač vidutinio amžiaus ir jaunesni, labiausiai perka literatūrą, kurioje pateikiami praktiški patarimai, kaip greitai uždirbti pinigų, siekti karjeros, tvarkyti namų ūkį.
Knygas perka dešimtimis
Pastaruoju metu, pabrangus naujiems leidiniams, pagyvėjo prekyba iš gyventojų supirktomis knygomis. Viena didžiausių tokio pobūdžio prekyviečių – Urmo prekybos miestelyje įsikūręs knygų turgus.
Čia yra apie 50 tūkstančių knygų – ir palyginti naujų, ir tokių, kurios galėtų praturtinti bukinisto biblioteką. Galima įsigyti ne tik knygų, bet ir tarpukario laikraščių komplektų, vinilinių plokštelių su XX a. populiarių atlikėjų įrašais.
Prekybos miestelio rinkodaros vadovas Jonas Plenta pastebėjo, kad daugiausia leidinių atneša pagyvenę žmonės, kuriems verkiant reikia vieno kito lito prisidurti prie pensijos, ir jauni kauniečiai, gavę knygų kaip tėvų ar senelių palikimą ir nežinantys, ką su juo daryti, nes jų laisvalaikį užkariavo televizija ir kompiuteris.
„Nenaujų knygų pasiūla labai didelė, bet paklausa irgi nemaža. Pirkėjų amžius – įvairus. Jaunimas dažniau ieško dalykinės literatūros, vadovėlių, žodynų, o vyresnieji – grožinių leidinių. Knygos nebrangios, dar galima derėtis, tad jų perkama ne po vieną, o dešimtimis“, – pasakojo J.Plenta.
Ieško praktinių patarimų
Kokių knygų labiausiai ieško kauniečiai? Ar dar yra skaitančio, žydrojo ekrano ir kompiuterio kerams iki galo nepasidavusio jaunimo?
Rašytojas ir vertėjas Jurgis Gimberis duoną pelnosi vertimais, nes nauji lietuvių autorių kūriniai nėra tokie populiarūs, kaip užsienio autorių. Ne vieną subtilaus humoro kupiną knygą parašęs J.Gimberis stebisi, kodėl neatplūsta nauja satyrinės literatūros banga.
„Sakoma, krizė, gyvenimas sunkus. Tai gera terpė satyrai, juodojo humoro literatūrai, bet nė velnio – nėra jos. Skaitytojai nori pramogų naudos – geriausiai perkami detektyvai ir dalykiniai patarimai buityje, sode ir darže“, – savo, kaip rašytojo ir vertėjo, įspūdžius apsakė J.Gimberis.
Palyginkime: rašytojas išvertė nemažai dabar madingos rusų autorės Aleksandros Marininos detektyvų ir keletą jaunų intelektualų stabo, irgi ruso, Viktoro Pelevino knygų. Milicininkės Anastasijos Kamenskajos nuotykiai leidyklai davė pelno, o apsirūkiusių, budistinės ironijos persmelktų, bet simpatiškų V.Pelevino herojų peripetijos tik išvengė nuostolių.
Išliko ir klasikai
Knygynai ir leidyklos dažnai skelbia populiariausių knygų dešimtukus. Tokius sudarinėja ir „knygų žiurkės“ interneto forumuose.
Apibendrinus įvairius duomenis apie Kaune skaitomiausias knygas nuo šių metų gegužės iki rugsėjo, galima pasakyti, jog kauniečių skonis nėra lėkštas. Viršūnėse – praktinio pobūdžio literatūra, patarianti, kaip pagerinti savo gyvenimą, tačiau dešimtuke vietos rado ir toks „sunkus“ vokietis, modernistinės literatūros klasikas Hermanas Hesse.
Prieš dvejus metus Kauno technologijos universitetą baigęs kompiuterininkas Tadas Rumšas piktinasi mitu, esą technokratiški kauniečiai jaunuoliai net nežino, kaip atrodo knyga.
„Žinoma, yra pas mus budulių, kurie žiūri tik kvailus konkursus per televiziją. Bet aš buvau subūręs dešimties vaikinų ir merginų grupę, naktimis ryte rijusią Harukio Murakamio, Carloso Castanedos, V.Pelevino knygas.
Buvome įkūrę Avingalvių išminčių ordiną, tokią literatūrinę masonų ložę, bet ji iširo, nes draugai išvažiavo į užsienį“, – aistringai kalbėjo apsiskaitęs jaunuolis.
Patikima investicija
Garsios kauniečių intelektualų giminės atstovo, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekonomikos mokslų profesoriaus Jono Čepinskio asmeninėje bibliotekoje – apie 3 tūkst. knygų. Tačiau profesorius paskaičiavo, kad visas šis dvasinis lobynas tilptų į vieną skaitytuvą su papildoma laikmena.
„Ateitis, be jokios abejonės, priklauso elektroninei knygai. Taip bus tausojamas miškas, bet suduotas smūgis popieriaus pramonei“, – technologinės pažangos privalumus ir trūkumus vardijo J.Čepinskis.
Mokslininkas juokaudamas užsiminė, kad Kalėdų dovanų labai norėtų gauti elektroninį skaitytuvą, bet su didesniu 9 colių ekranu.
Būdamas aistringas skaitytojas ir drauge ekonomistas, J.Čepinskis vertina knygą ir kaip dvasinę gėrybę, ir kaip daiktą, prekę.
„Turinio ir formos vienovė sukuria tobulybę.
Svarbi ir knygos estetinė išvaizda, maketavimas. O antikvarinės knygos yra geras, mažai rizikingas investavimo šaltinis“, – tikino habilituotas ekonomikos mokslų daktaras.
Kruopščiai šeimos biudžetą planuojantis mokslininkas paskaičiavo, kad per mėnesį knygoms išleidžia apie 200 – 300 litų. Šiek tiek mažiau nei degalams: jiems profesorius per mėnesį pakloja 300 – 400 litų.
Internetu pirkti patogiau
Giedrė Burokaitė, internetinio knygyno „Krisostomus“ koordinatorė:
„Vienas internetinės prekybos privalumų – mažesnė kaina. Per ilgus knygyno gyvavimo metus užmezgėme tiesioginių ryšių su didžiausiomis pasaulio leidyklomis, todėl galime pasiūlyti knygas gerokai pigiau.
Mūsų knygynas orientuojasi į akademinę literatūrą, bet galima užsisakyti ir grožinės, knygų apie meną bei laisvalaikio pomėgius. Siūlome leidinių anglų, vokiečių, rusų kalbomis, galime užsakyti knygų ir kitomis kalbomis.
Turime didelį pasirinkimą ir pastaruoju metu ypač populiarėjančių elektroninių knygų PDF formatu, ir audioknygų.
Dauguma knygų – leidėjų kainomis, į kurias įskaičiuojamas PVM.
Užsakytos knygos pristatomos vidutiniškai per 3 – 4 savaites, o jei knygynas knygą turi sandėlyje, ji pristatoma per 1 – 2 savaites.“
Populiariausios knygos Kaune
(20010.05. – 2010.09.)
Jack Canfield. „Sėkmės receptai. Kaip svajones paversti realybe“
Robertas T.Kiyosaki, Sharon L.Lechter. „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“
„Žodžiai sielai“. Sudarė Iris Seidenstricker
Vikas Swarup. „Lūšnynų milijonierius“
Rhonda Byrn. „Paslaptis“
Stephenie Meyer. „Jaunatis“
Hermann Hesse. „Narcizas ir auksaburnis“
Axel Munthe „Knyga apie San Mikelę“.
Jamie Oliver. „Mano Italija“
Jostein Gaarder. „Sofijos pasaulis“.