Uostamiesčio savivaldybei patvirtinus strateginę Klaipėdos piliavietės
atkūrimo viziją, numatyta atstatyti Danės upės žiotyse stovėjusią,
istoriniuose šaltiniuose dar 1252 metais pirmąkart paminėtą Kryžiuočių
ordino pilį. Pradiniame etape planuojame atkurti šiaurinius ir rytinius
pylimus, kuriose bus įkurdintos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus
ekspozicinės ir edukacinės erdvės, sutvarkyti pilies kiemą, prieigas.
„Naujausi tyrimai leido apibrėžti tikslią buvusios piliavietės
teritoriją - nustatytas buvęs neaiškus pietinių bastionų kontūras.
Žvaigždės kontūrų tvirtovės mūrai stūksojo ir dabartinės „Baltijos“
laivų statyklos teritorijoje. Šiaurinėje dalyje XIII amžiuje būta
priešpilio - tyrinėjant kultūrinį sluoksnį, aptiktos medinio grindinio
liekanos, židinio vieta, kiti radiniai. Visa tai įvertinta pilies
bastionų atkūrimo projekte“, - pažymėjo jį rengusios bendrovės
„Uostamiesčio projektas“ architektė klaipėdietė Snieguolė Stripinienė.
Projekto autoriai siūlo sujungti jau esamus princų Friedricho ir Karlo bastionus suformuojant ištisinį pylimą su praėjimu uosto krantinių link.
Dviaukštę šiaurinę kurtiną siūloma pritaikyti muziejaus ekspozicijai.
Šioje vietoje siūloma kaip grindų elementą panaudoti nuo Antrojo
pasaulinio karo laikų išlikusią 23 metrų skersmens gelžbetonio
platformą, kurios, pasak specialistų, tiesiog neįmanoma išardyti.
Gruntu užpiltas ir apželdintas pylimas turėtų nusidriekti ir rytinėje
Klaipėdos piliavietės dalyje. Jį būtų galima pritaikyti konferencijų
salėms, įrengti ten jaukią kavinę. Projekto autoriai siūlo keisti ir
dabartinę pilies liekanų ekspoziją - išardyti esamas medines stogines,
kurios mūrų neapsaugo nuo temperatūrų poveikio, nepraleidžia šviesos.
Nugriautų stoginių vietoje atsivėrusias erdves būtų galima pridengti metalo ir stiklo konstrukcijomis. Tokia ekspozicija po stiklo gaubtu,
pasak S.Stripinienės, priviliotų turistus, net žiemą pilies liekanas
galėtų toliau tyrinėti acheologai. Vidinę teritorijos dalį siūloma
tvarkyti minimaliai - ten suformuoti aikštę ir užpilti ją skalda.
Neišlikusių gynybos įtvirtinimų vietas galima apželdinti veja.
Projekto rengėjų nuomone, pirmajame etape reikėtų rekonstruoti kelią,
vedantį į piliavietės kaimynystėje esantį Kruizinių laivų terminalą -
įrengti šaligatvius, dviračių takus. Beveik autentiškai atkurtas pilies
bastionų, kiemo aikštės vaizdas žmonėms padėtų aiškiau suvokti buvusio
svarbaus Kryžiuočių ordino forposto - mūrinės Klaipėdos pilies ir jos
gynybinių įtvirtinimų - visumą.
Tačiau Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos
ekspertų tarybai priimtini toli gražu ne visi „Uostamiesčio projekto“
siūlymai. Bene daugiausiai kritikos sulaukė siūlymai buvusių bastionų
vietoje įrengti takus pėstiesiems ir dviratininkams. Kai kurie kultūros
paveldo sergėtojai tokį sumanymą netgi vadino nusikalstamu.
Pažymėjęs, jog vertingiausia piliavietės dalis - žvaigždės kontūrų
bastionai, kuriuos reikia saugoti kaip savo akį, o ne tiesti per juos
kelius, Klaipėdos vyriausiasis architektas Almantas Mureika baiminosi,
kad išklojus pylimus trinkelėmis, atsirastų kliūčių ir istorikams: „Jie
nebegalėtų toliau tęsti archeologinių tyrimų. Toks sprendimas būtų
naudingas ne miestui, o Kruizinių laivų terminalo valdytojams“.
Buvo supeiktas ir „Uostamiesčio projekto“ siūlymas išlikusias
autentiškas Klaipėdos pilies liekanas užkloti stiklo ir metalo
konstrukcijų denginiu - ekspertai tokį statinį pavadino „šiltnamiu“.
Nepritarę svarstymui pateiktam piliavietės teritorijos atkūrimo
projektui LAS ekspertai rekomendavo autoriams toliau jį tobulinti,
ieškoti išradingesnių ir efektyvesnių urbanistikos sprendimų.