70-mečio jubiliejų švenčianti Nacionalinė filharmonija šiais
metais paminės Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro tokią pat
sukaktį bei Lietuvos kamerinio orkestro 50-metį.
„Mes švęsdami šiuos jubiliejus pirmiausia atsigręžiame į
pamatinius istorinius kūrinius, į orkestrų aukso fondą, nes jie
yra atlikę visas žymiausias pasaulio klasikos simfonijas ir
praktiškai, kaip sako kompozitoriai, 99 proc. visų lietuvių
kompozitorių kūrinių premjerų“, - BNS sakė R.Prusevičienė.
Anot jos, šį sezoną Nacionalinė filharmonija kvies
mėgstamiausius ir ryškiausius solistus, pavyzdžiui, pianistę
Mūzą Rubackytę, violončelininką Davidą Geringą, dabartinį
Lietuvos kamerinio orkestro vadovą, smuikininką Sergejų Krylovą,
solistus Astą Krikščiūnaitę, Vytautą Juozapaitį.
„Labai daug dėmesio kreipsime į subūrimą, pakvietimą ir
atgaivinimą ryšių su tais žmonėmis, kurie yra labai daug
simfoniniam orkestrui ir Filharmonijai nusipelnę“, - kalbėjo
R.Prusevičienė.
Vadovė pasakojo, kad Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
sezoną atidarė rugsėjo 18-ąją. Šis koncertas pažymėjo ir
Filharmonijos jubiliejų. Spalio 21-ąją įvyks Lietuvos kamerinio
orkestro svarbiausiasis koncertas, o gruodžio 18-ąją Lietuvos
nacionalinis simfoninis orkestras minės savo sukaktį su solistais
Virgilijumi Noreika, Eduardu Kaniava, Irena Milkevičiūte ir
Vladimiru Prudnikovu.
Iki Naujųjų metų Filharmonija yra suplanavusi apie 70
originalių programų.
„Tos visos programos yra skirtos jubiliejui. Jos visos yra
ypatingos, pavyzdžiui, kvartetai dirba su dabartinėmis jaunimo
klasikos žvaigždėmis - Merūnu Vitulskiu, Ona Kolobovaite, Seilių
duetu, ieškoma naujų sąlyčių su džiazo, tango muzika“, -
pasakojo pašnekovė.
Ji sakė, kad per praėjusį sezoną ir vasaros metu žiūrovų
trūkumo Filharmonija nepajuto.
„Bijau užkalbėti, bet nepajutome žiūrovų sumažėjimo, o kai
kuriuose koncertuose arba cikluose padidėjo (...) Mes tuo labai
džiaugiamės, kad po truputį vėl atsigręžiama į pamatines
vertybes, vėl norima į koncertus vestis šeimas, vaikus“, - apie
praėjusį sezoną pasakojo R.Prusevičienė.
Tačiau, kaip tvirtino pašnekovė, finansinę situaciją blogina
sumažėja valstybė dotacija (2008-aisiais ji siekė 14 mln. litų,
2010-aisiais - 11 mln. litų) bei padidėję mokesčiai.
„Toks kūrybinių idėjų nuskurdinimas labai pasijuto, ir mes net
jubiliejiniame sezone negalime visų kūrybinių idėjų
įgyvendinti“, - tvirtino Nacionalinės filharmonijos generalinė
direktorė.
Filharmonija Lietuvoje įkurta 1940 metais. Jai 1998 metų liepą
suteiktas nacionalinės kultūros įstaigos statusas.