Žinomas Prancūzijos poetas, romanistas, dramaturgas, kino
režisierius ir eseistas J.Cocteau taip pat buvo apdovanotas
išskirtiniu piešėjo ir tapytojo talentu. Būdamas poetas jis siekė
per visą kūrybos kelią įkūnyti savo paveikslus ir personažus ne
tik žodyje, bet ir vaizduojamajame mene.
Kolekcija, kuri buvo parduodama aukcione „Bonhams“, priklausė
neseniai mirusiam milijardieriui Severinui Wundermanui, kuris susikrovė turtus laikrodžių pramonėje.
Kolekcija buvo saugoma jo Žydrajame krante stūksančioje Monforo
pilyje, kurios svetainė ir miegamasis buvo nuo grindų iki lubų
nukabinėti J.Cocteau piešiniais, pastelėmis ir keramikos
dirbiniais.
Londono teminiame išpardavime buvo daug šio menininko drobių,
grafikos lakštų ir keramikos dirbinių iš visų jo ilgo kūrybinio
kelio laikotarpių.
Tarp 70 parduodamų kūrinių buvo autoportretas „Klaunas raudona
skrybėle“ (Le Clown au Chapeau Rouge), už kurį buvo sumokėta 14,4
tūkst. svarų (57 tūkst. litų) ir Pablo Picasso
portretas, uždirbęs 10,8 tūkst. svarų (44 tūkst. litų).
Pirmųjų dviejų XX amžiaus dešimtmečių Paryžius buvo naujų
meninių idėjų laboratorija, kur dirbo išeiviai iš įvairių
šalių ir įvairių rūšių meno atstovai - poetai, dailininkai,
skulptoriai, muzikantai, aktoriai.
J.Cocteau su savo įvairiopais talentais ir jautrumu viskam, kas
nauja, buvo daugelio epochos meninių idėjų, pirmiausia teatro ir
muzikos srityje, įkvėpėjas.
Kaip grafikas J.Cocteau kūrė antrojo ir trečiojo dešimtmečių
sankirtoje, kai kubizmą pakeitė sugrįžimas prie tikrovės, bet jau
kitokiais nei anksčiau pagrindais.
Piešimas prancūzų menininkui buvo kaip laiškas - ant
popieriaus buvo perkeliama ne tai, kas pamatyta tikrovėje, o kas
išgyventa ir apmąstyta.
Itin sėkmingai J.Cocteau dirbo grafinio portreto žanre. Be
P.Picasso, taip pat žinomi jo Igorio Stravinskio, Sergejaus
Diagilevo, Vaclovo Nižinskio, Leono Baksto ir kitų Prancūzijos ir
Europos kultūros veikėjų, su kuriais palaikė glaudžius
kūrybinius ryšius, portretai.