„Tai geriausias paminklas Lietuvos okupacijos 70-dešimtmečiui”, – taip šį pavasarį vykusią K.Grigaliūno parodą „Mirties dienoraščiai” ir ką tik pasirodžiusį to paties pavadinimo albumą įvertino Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Ji prisipažino net kelis kartus ėjusi į parodą – ne jos apžiūrėti, o tiesiog ten pabūti.
Nemažai ir kitų žiūrovų, kurie pirmomis minutėmis susidomėję ieškodavo savo giminių, po kiek laiko tiesiog tyliai stovėdavo žvelgdami į artimųjų veidus nukankintų tautiečių minioje.
Neatsitiktinai ir daugelis meno kritikų šį K.Grigaliūno projektą vadina paminklu, kuris suteikia galimybę stabtelėti ir prisiminti.
Arba suprasti, kiek galėjo būti nutylėta pasakojant šeimos istorijas.
Knyga leidžia sužinoti ir autoriaus šeimos istoriją, apie kurią nebuvo užsimenama parodose.
K.Grigaliūno motinos šeimą nuo tremties išgelbėjo prasidėjęs karas, tačiau vėliau vis tiek teko nukentėti kaip partizanų ryšininkams.
Visa K.Grigaliūno tėvo šeima buvo ištremta 1948 metais. Lietuvoje liko tik Kaune tuo metu studijavęs autoriaus tėvas.
„Kai pradėjau įgyvendinti šį projektą, visa mano ankstesnė kūryba tarsi nublanko.
Nemanau, kad galėčiau prie jos kada nors grįžti”, – knygoje rašo K.Grigaliūnas.
Iš pradžių archyve tik nuotraukų ieškojęs menininkas stengėsi nesigilinti į kiekvieno žmogaus bylą.
Bet ilgai negalėjo atitrūkti nuo pradėto projekto net ir sapnuose. Dabar atėjo laikas bylų tekstams ir istorijos filosofijai.
Ir parodoje, ir albume vos keletas tų, kurie liko gyvi. Trumpose biografijose pabraukti žodžiai – sušaudytas, nukankintas, žuvo, mirė tardomas, mirė, nuteistas mirti.
Daugiau nei tūkstantis veidų nufotografuoti taip, kaip fotografuojami nusikaltėliai – iš priekio ir iš šono.
Be kaltės kalti žmonės, kurie vieną dieną staiga atsidūrė plėšikų ir žmogžudžių draugijoje.
Knygoje K.Grigaliūnas, nuo pat savo karjeros pradžios mėgęs portreto žanrą, sukūrė kolektyvinį Lietuvos portretą sovietinio teroro metais.
Tas portretas gerokai skiriasi ir nuo tūkstantmečio proga kurtų fotoalbumų, ir nuo 1933 metais išleisto jubiliejinio „Vytauto albumo”.