„Jis vis kalbėdavo apie paveikslus, kuriuos nori sukurti, vis
rodydavo. Pirmiausia pastele padarydavo, paskui guašu, paskui
tapydavo. Vis klausdavo: „ar gerai padariau, ar patinka, ką jūs
galvojate, ar nebūtų buvę geriau, jei čia būtų truputį kitaip“.
Ką galima atsakyti į tokį klausimą“, - juokėsi Lietuvoje pirmą
kartą viešintis V.Kasiulio sūnus.
„Galima sakyti, kad visi dalyvavome jo kūryboje, tai buvo
svarbiausia dalis jo gyvenimo (...) Aš tarp paveikslų visada
gyvenau, tarp teptukų ir dažų kvapų“, - pridūrė dailininko
sūnus.
Inžinieriaus specialybę turintis V.Kasiulis sakė pats
nepasukęs menininko keliu, kadangi nedrįsęs lygiuotis su tėvu. Jis
juokavo, kad galbūt ateityje menu labiau susidomės jo sūnus, taip
pat - inžinierius.
„Su tokiu tėvu sunku man buvo. Vis galvojau, kad aš nemoku
paišyti - kaip jis negalėjau paišyti, o jis didelis piešėjas
buvo. Tas man sukliudė, aš galvoju. Ir mano sūnus - niekas negali
žinoti, ką jis darys, V. van Goghas pradėjo tapyti, kai buvo 35
metų. Kol kas, kaip ir aš, (sūnus - BNS) - inžinierius (...) Man
jau per vėlu“, - kalbėjo V.Kasiulis.
Trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje menininko sūnus
ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys pasirašė
596 V.Kasiulio darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Kolekcija
menininko našlės Bronės Kasiulienės valia perduodami numatomam
kurti V.Kasiulio muziejui.
Dailininko sūnus teigė apgailestaujantis, kad nepriklausomoje
Lietuvoje nespėjo apsilankyti jo tėvai, tačiau pats teigė esantis
patenkintas viešnage.
„Gaila, kad nei mano tėvas, nei motina negalėjo atvažiuoti į
Lietuvą, bet man didelis malonumas buvo atvažiuoti, pamatyti, ką
jūs čia padarėte su ta nepriklausomybe. Labai gražus miestas,
labai gražus kraštas, ir aš labai laimingas čia“, - teigė
Paryžiuje gyvenantis vyras.
V.Kasiulis užsiminė, kad ateityje kuriamam muziejui galbūt
perduos ir daugiau tėvo darbų.
„Didelė garbė mano tėvui ir man, kad muziejus bus Lietuvoje.
Muziejui reikia paveikslų, aišku, bet aš noriu ir pas save
pasikabinti paveikslų. (...) Yra tokių paveikslų, su kuriais
negaliu išsiskirti. Vėliau perduosiu Lietuvai greičiausiai, kol kas
jie - mano turtas“, - kalbėjo jis.
Pirmadienį Vilnių iš Paryžiaus pasiekė unikali dovana - 596
V.Kasiulio kūrinių kolekcija: aliejinės tapybos kūriniai,
pastelės, akvarelės ir guašo technikos kūriniai, piešiniai ir
eskizai, litografijos, parodų plakatai ir afišos.
Muziejui taip pat perduoti asmeniniai dailininko daiktai, tarp jų
molbertas, dažai, menininko chalatas, ir archyvas.
Kolekcija turėtų tapti pagrindu įsteigti šio pasaulyje žinomo
lietuvių dailininko muziejų.
Padovanoti V.Kasiulio darbus Lietuvai nusprendė dailininko
našlė B.Kasiulienė. Ji pageidauja, kad būtų sukurtas V.Kasiulio
dailės muziejus. Numatoma, kad jis bus įkurtas muziejinės
paskirties reprezentaciniame pastate Goštauto gatvėje 1.
B.Kasiulienė šių metų pradžioje, prieš pat mirtį, sūnui
V.Kasiuliui pritariant, perdavė Lietuvos ambasadorei Prancūzijoje
Jolantai Balčiūnienei dailininko kūrinių kolekciją ir archyvą.
V.Kasiulis (1918-1995) - vienas iš nedaugelio lietuvių
menininkų, pasiekusių pripažinimą pasaulyje. Paryžiaus ir
Niujorko moderniojo meno muziejai, Prancūzijos, JAV, Kanados,
Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos,
Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijos bei
kolekcininkai tebesaugo šio dailininko, meno kritikų vadinto vienu
įdomiausių XX amžiaus antros pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų,
kūrinius.