Vilniuje antrą kartą viešintis garsus lenkų kino dokumentininkas sako, kad Lenkijoje dokumentinis kinas sustiprėjo būtent kino dėka, nes neilgi dokumentiniai filmai būdavo rodomi kino salėse prieš vaidybinių filmų seansus.
„Kino dokumentika nyksta iš didžiųjų ekranų, jo nedažnai pamatysi ir televizijoje. Kadangi tikiuosi, kad televizija kaip tokia ateityje išnyks, manau, kad kino dokumentikos ateitis - internete“, - teigė P.Lozinskis.
Svečias neslepia, kad visus jo ir jo tėvo, taip pat dokumentinio kino kūrėjo Marcelio Lozinskio filmus galima rasti internete ir nemokamai pasižiūrėti.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje šįmet rodoma šio vieno garsiausių lenkų kino dokumentininkų filmų retrospektyva. P.Lozinskis Vilniaus žiūrovams pristatė ir savo naujausią dokumentinį filmą „Chemoterapija“, kuriame per chemoterapijos seansuose dalyvaujančių ligonių pokalbius kelia ne vėžio ligos, bet susirgusio žmogaus kančios ir vienatvės temas.
Eltos korespondentės paklaustas, ką planuojąs kurti artimiausiais metu, P.Lozinskis sako, kad kitas filmas būsiąs neįprastas, mat kuriamas kartu su tėvu - Pavelas pasakos apie savo tėvo Marcelio Lozinskio kūrybą, ir atvirkščiai. „Tai bus gana keistas filmas - du režisieriai, du operatoriai, bet, tikiuosi, išeis vienas filmas“, - šypsosi įdėmiu žvilgsniu į žmogų savo filmuose garsėjantis režisierius.
Taip pat lenkų režisieriaus planuose - filmas apie Silezijoje esantį paskutinį Lenkijoje valstybinį degtukų fabriką ir jo privatizavimo procesą.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis iki spalio 3 dienos vyksta sostinės „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino teatruose.