Praėjusio šeštadienio vakarą kelionė į Sankt Peterburgą prasidėjo traukinių stotyje. Eimunto Nekrošiaus režisuoto „Otelo” trupė nesimatė nuo 2008-ųjų spalio, kai vaidino Tbilisyje.
Eglė Špokaitė (Dezdemona), Rolandas Kazlas (Jagas), Edita Zizaitė (Bjanka), Tomas Kizelis (Muzikantas) iš visų E.Nekrošiaus spektaklių vaidina tiktai „Otele”.
Povilas Budrys (Brabancijus), Kęstutis Jakštas (Kasijus), Salvijus Trepulis (Rodrigas), Margarita Žiemelytė (Emilija) „Meno forto” spektakliuose susitinka dažniau.
„Otele” dalyvauja ir broliai Baubliai, Jonas ir Viktoras, meno gerbėjai, nuolat apimti troškimo pasakoti kine ar teatre matytus kūrinius, nes šie palikę jiems „neišdildomą įspūdį”.
Prisiminimai iki muitinės
Jų visų kelionė į „Otelą” prasidėjo Venecijoje prieš dešimtmetį, kai E.Nekrošius buvo pakviestas sukurti spektaklio Venecijos bienalės atidarymui.
Jie repetavo mieste, kuris laukė jų premjeros. Ir iki šiol prisimena pirmąją „Otelo” repeticijų sceną teatre, iš kurio išėjęs iškart pamatai jūrą.
Ar dažnai „Meno forto” trupė matydavo taip arti esančią jūrą? Gal vis dėlto dažniau braidė po balą, kurią scenos technikai kasdien sukurdavo repeticijų salėje.
Bala iki premjeros neišliko, kaip ir daugelis sumanytų dalykų, kurie nubyra per repeticijas. Jūrą ėmė „vaidinti” žiūrovų salė. Venecijoje, Romoje, Vilniuje, Maskvoje ir Peterburge, Lenkijoje ir Meksikoje, Turkijoje ir Gruzijoje.
Važiuojant vėl vaidinti „Otelo” vis iškyla prisiminimų nuotrupos. Nuotykiai, įspūdžiai, vargai. Naktis ilgai neprasideda ne dėl to – kol nepatikrins Latvijos ir Rusijos muitininkai, ramybės nebus. Tik apie antrą valandą tvankiose kupė stoja tyla.
Ironija – visomis kryptimis
Rugsėjo 27 dieną prasidėjęs festivalis „Baltijskij dom” – dvidešimtasis. Jo tema – „Išrinktieji”. Todėl ir E.Nekrošiaus „Otelas”, kaip vienas labiausiai pamėgtų spektaklių, pakviestas į atidarymą.
Praėjusio sekmadienio rytas. Trupė gyvens viešbutyje keli kilometrai nuo teatro. „Otelas” turės dvi repeticijas. Pirmoji numatyta sekmadienio vakare.
Tačiau jau vidurdienį autobusas veža trupę į teatrą „Baltijskij dom” pietauti.
Kas yra maitinęsis tame teatre-festivalyje, žino, kad susidurs su „bufetava” Nadia ir audringu jos rūpinimusi. Ir net garantuoja, kad „maitins šiukšlėmis”.
Na, ne visai šiukšlėmis: mišraine, suklijuota iš bulvių, kiaušinių, krabų lazdelių ir majonezo, dar kažkuo panašiu į „Kijevo” kotletus, kaip komentavo artistai, turbūt pagamintus pernai gruodį. Bet artistų ironija – jų bendravimo pamatas.
Po pietų – repeticija
Dabar su visais ir Vladas Bagdonas – Otelas. Bufeto madam leidžia sau bučiuoti V.Bagdoną į kaktą. Šis artistas – ne tiktai „Baltijskij dom” simbolis (taip festivalis jį pristato), jis gyvena teatre nuo rugpjūčio, nes repetuoja pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Maskva–Petuškai”.
Išvakarėse, kai kiti važiavo prisimindami „Otelo” repeticijas ir spektaklius, V.Bagdonas Peterburge jau vaidino būsimos premjeros peržiūroje, trukusioje apie penkias valandas. Ukrainietis režisierius Andrijus Žoldakas mėgsta „rėkiančius” spektaklius. Užtat Otelas šiandien be balso.
Pietūs baigti. Ir ką, laukti vakaro, kad galėtum pradėti repetuoti? Ne, artistai su savo režisieriumi pradės tučtuojau. Bebalsis Otelas susiima už galvos: ir kam aš jus pasitikau, būčiau pasirodęs tik vakare – dabar turėčiau laiko kartotis tekstą.
Tekstą „Otelo” aktoriai pasikartojo dar namie, o spektaklis, sako jie, įaugęs į sąmonę. Repeticija – bendro darbo pasikartojimas. E.Nekrošius stebi ir sako pastabas iš pirmosios eilės.
Dabar 800 vietų salė tuščia. Rytoj, sako, ji prisipildys dvigubai. Kadangi „Meno fortas” dalyvavo kone kiekviename iš dvidešimties „Baltijskij dom” festivalių, perpildytos salės vaizdas jiems ne kartą matytas.
Pirmadienis. Vėl autobusas. Ir vėl nuo pietų teatre. Pailsėti prieš spektaklį, truksiantį keturias su puse valandos, nerealu. Visada taip.
Daug girdėta, daug matyta
Vakaras. „Otelo” scenoje viskas taip tikra ir svarbu, kad atrodo, jog spektaklis gyvuoja nepaisydamas, ar jį kas nors žiūri. O galbūt tik personažai prisikėlė toms kelioms valandoms, kad vėl išsiaiškintų, išgyventų ir prarastų, kas jiems lemta?
„Išsiilgtas spektaklis”, – jam pasibaigus pasakys R.Kazlas.
Peterburge jų istoriją žiūri per tūkstantį žmonių. Studentai per pertrauką prisipažįsta, kad yra daug girdėję apie E.Nekrošiaus „Otelą” ir manę, kad jis gerokai sunkesnis.
Moteriai, atitrūkusiai nuo buitiško gyvenimo, spektaklis atrodo „toks avangardiškas”, kad ji netgi didžiuojasi, jog pasirinko šitaip leisti vakarą. Įtūžusiam kritikui E.Nekrošiaus kūryba – tik „kažkoks vaikščiojimas pirmyn atgal ir jokios prasmės”.
Teatro kritikės, jau dvidešimtą rudenį atkankančios į Peterburgą iš Maskvos, pasipasakoja, kad mato E.Nekrošiaus kūrinį „gal dvidešimt penktą kartą”, užmiršusios ir kvėpuoti, ir įsijungti vertimo aparatą.
Bet daugumai „Baltijskij dom” žiūrovų artisto Edmundo Mikulskio skaitomas „Otelo” vertimas buvo reikalingas.
Į trečią „Otelo” veiksmą keletas moterų grįžta su gėlėmis. Kiekviena puokštė atidžiai parinkta konkrečiam aktoriui. Lietuvių artistų vardus ir pavardes rusės moterys taria neužsikirsdamos.
Aktoriai juokais vadina jas „fanklubu”. Jos gyvena Maskvoje ir keliauja ten, kur numatyti E.Nekrošiaus spektakliai. Budi ir Sankt Peterburge, ir Alytuje, tik per vandenyną dar nėra perskridusios.
Po spektaklio, publikai staugiant „bravo”, įteikusios artistams meilės ženklus, moterys atsiranda už kulisų ir laukia savo gyvenimo šviesulių. V.Bagdonas kilnus – pabendrauja su gerbėjomis, droviomis ir laimingomis.
Balsą atgavo ir vėl prikimo
Antradienis. V.Bagdonas iki „Maskva–Petuškai” premjeros turi keletą laisvų dienų ir išvažiuoja į kino bandymus Maskvoje. Balsą jis atgavo kaip tik „Otelo” vaidinimui, o po jo vėl prikimo.
Aktoriai, kurie ketvirtadienį nevaidins „Idiote”, krauna mantą – vidurdienį turi palikti viešbutį. Traukinys tik vakare.
Iki tol nori nenori bastykis po Sankt Peterburgą, lyg tyčia labai vėjuotą. O E.Špokaitė, grįžusi į Vilnių, turės šokti „Don Kichote” ir jai būtina šiandien parepetuoti. Tačiau kur?!
„Meno fortas” ruošiasi vykti į Tbilisį
Šių metų spalio antroje pusėje „Otele” vaidinantys aktoriai vėl bus kartu – spektaklį jie vaidins Maskvoje. Sausį E.Nekrošiaus „Otelo” laukia Čilė.
Festivalis Sankt Peterburge tęsiasi. Ketvirtadienį jame buvo suvaidintas E.Nekrošiaus „Idiotas”, neseniai rodytas Brazilijoje.
E.Nekrošiaus „Hamleto” aktoriai kraunasi daiktus kelionei į Gruziją, nes spalio pradžioje Tbilisio festivalis pakvietė du lietuviškus „Hamletus” – Oskaro Koršunovo teatro ir „Meno forto”.