Jų spėlionės paremtos statistika apie ankstesnius laureatus:
daugiausia Nobelio literatūros premijų yra atitekę europiečiams,
tarp jos laureatų yra mažiau moterų, o poetai jau senokai nėra
gavę šio garbingo apdovanojimo.
Na, o Švedijos Akademija, kuri skiria Nobelio literatūros
premiją, mėgsta politiškai angažuotus darbus.
Išvada? Šįmet garbė tapti Nobelio literatūros premijos
laureatu turėtų atitekti Assiai Djebar iš Alžyro.
Romanistė ir poezijos rinkinio „Eilėraščiai laimingajam
Alžyrui“ (Poemes pour une Algerie heureuse) autorė jau daug metų
minima tarp favoritų gauti šį apdovanojimą ir kai kas neabejoja,
jog būtent šįmet ji laimės.
Tačiau A.Djebar rašo prancūzų kalba, o vos prieš dvejus metus
Nobelio literatūros premija buvo paskirta prancūzų rašytojui
Jeanui-Marie Gustave'ui Le Clezio.
Švedijos literatų sluoksniuose minimos ir kitos pavardės.
„Pastebėjome labai didelį susidomėjimą Afrikos temomis, todėl
galbūt šįmet tai galėtų būti rašytojas iš Afrikos“, - sakė
praėjusio mėnesio pabaigoje vykusios Geteborgo knygų mugės, kuri
buvo skirta Afrikai, atstovė spaudai Birgitta Jacobsson Ekblom.
„Šiais metais mūsų mugėje lankėsi Nuruddinas Farahas iš Somalio ir Ngugi wa Thiong'o iš Kenijos, galintys laimėti premiją“, - sakė ji ir
pabrėžė, kad „visi Švedijos Akademijos nariai buvo čia“.
„Jie visuomet mus aplanko, kiekvienais metais“, - pridūrė
B.Jacobsson Ekblom.
Tuo tarpu vienos didžiausių Švedijos leidyklų „Bonnier“
vyriausiasis literatūros redaktorius Jonas Axelssonas mano, kad po praėjusių metų, kai premija atiteko Rumunijoje gimusiai vokiečių romanistei ir poetei Hertai Mueller, šįmet „vėl laukia netikėtumas“.
„Nežinau pavardės“, - prisipažino jis ir pridūrė: „Galėčiau
pasakyti keturias dešimtis, tačiau tai neduotų jokios naudos. Daug
metų svajojau atspėti (laureatą), bet visuomet suklysdavau“.
„Vienintelė užuomina, kurią siūlo Akademija, jog tai turi
būti kažko, kas svarbu visam pasauliui, liudininkas“, - sakė
J.Axelssonas.
Tuomet galbūt laureatu galėtų tapti žurnalistas? Pasak
J.Axelssono, tai visiškai įmanoma, tačiau ši asmenybė turi būti
„tikras pasaulio veidrodis“.
Tai turėtų būti „keliautojas, reporteris, toks kaip (Ryszardas)
Kapuscinskis.
„Jis būtų gavęs šį apdovanojimą prieš dvejus metus, jei
nebūtų išėjęs anapilin“, - sakė J.Axelssonas apie lenkų
rašytoją ir žurnalistą, kuris mirė 2007 metų sausį.
Vienas iš nedaugelio prieš laureato paskelbimą abejonių
nekeliančių dalykų yra faktas, kad Švedijos Akademija premiją
skiria tik gyviems kūrėjams.
Tarp gausybės kitų žiniasklaidoje ir internete mirgančių
pavardžių kai kurie stebėtojai išskiria Eduardo Galeano.
Pasak jų, šis urugvajiečių rašytojas ir žurnalistas,
anksčiau šiais metais pelnęs švedų rašytojo ir žurnalisto Stigo
Dagermano vardo premiją, galėtų lengvai pasekti J.-M.G. Le Clezio
ir austrų rašytojos Elfriede Jelinek pėdomis -
jie abu Nobelio literatūros premijas gavo tais pačiais metais, kai
pelnė minėtą Stigo Dagermano vardo apdovanojimą (J.-M.G. Le Clezio
- 2008 metais, E.Jelinek - 2004 metais).
Tuo tarpu Rusijos radijo stoties „Golos Rossiji“ interneto
svetainėje tvirtinama, kad Švedijos Akademijos favoritų sąraše
neabejotinai yra Čečėnijos rašytojas Kanta Ibragimovas, rašantis
rusų kalba.
Kiti stebėtojai visgi linkę manyti, kad šiais metais pagaliau
vėl išmuš poezijos valanda. Tarp tikėtinų laureatų minimas
švedų poetas Bjoernas Haakanssonas, kuris
neseniai dienraštyje „Svenska Dagbladet“ paskelbė emocingą
kreipimąsi su raginimu vėl sugrąžinti poeziją ant pakylos.
„Nuo 1996-ųjų, kai Nobelio premiją pelnė (lenkė) Wislawa
Szymborska, joks kitas poetas nelaikytas vertu
šio apdovanojimo... Trylika metų be poezijos! Tai unikali situacija
per Nobelio premijų istoriją“, - rašė B.Haakanssonas, keldamas
klausimą, ar ilgai trunkanti poezijos egzilė nesusijusi su pelno
maržomis.
Staigmenų nemėgstantiems stebėtojams - sąrašas „įprastų
įtariamųjų“, kurių pavardės ne vienus metus minimos literatų
sluoksniuose.
Tarp poezijos kūrėjų dažniausiai minimi Sirijoje gimęs Adonis, kurio tikrasis vardas yra Ali Ahmadas Saidas, taip pat švedas Tomas Transtroemeris ir Ko Unas iš Pietų Korėjos.
Tarp favoritų, kurių pavardės minimos kiekvienais metais, taip
pat yra amerikiečių romanistai Philipas Rothas,
Cormacas McCarthy ir Joyce Carol Oates, kanadietės Margaret Atwood ir Alice
Munro, izraelietis Amosas Ozas ir Mario Vargasas Llosa iš Peru.
Nesnaudžia ir lažybų internete organizatoriai, azartiškiems
lažybininkams siūlantys statyti už jų pasirinktą favoritą.
Interneto lažybų svetainėje „Unibet“ pirmadienio vakarą
lyderis buvo paragvajietis dramaturgas Nestoras Amarilla.
Tuo tarpu „Ladbrokes“ trečiadienio vakarą buvo prognozuojama,
kad daugiausiai šansų laimėti turi C.McCarthy, nors dar antradienį
čia pirmavo T.Transtroemeris.
Tradiciškai Švedijos Akademija, kuri skiria Nobelio literatūros
premiją, iki paskutinės minutės griežtai saugo paslaptį. Visi
kandidatų sąrašai visada lieka už Akademijos sienų, o jos nariai
duoda priesaiką tylėti.
Jų sprendimas bus paskelbtas jau šiandien, 13 val. vietos (14
val. Lietuvos) laiku.