Švedijos Akademija nurodė, kad 74 metų rašytojas buvo
pagerbtas už „jo galios struktūrų kartografiją ir individo
pasipriešinimo, maišto ir pralaimėjimo kandžius vaizdinius“.
M.Vargasas Llosa, vienu metu kandidatavęs į Peru prezidento
postą, parašė daugiau nei tris dešimtis istorinių ir erotinių
romanų, kriminalinių apysakų, komedijų, pjesių ir esė,
įskaitant romanus „Pokalbis katedroje (Conversacion en la catedral),
„Žali namai“ (La casa verde) ir „Ožkos šventė“ (La fiesta del
chivo).
Vienas iš būdingų šio autoriaus, kuris nesižavėjo magišku
realizmu, bruožų yra natūralistiškas žudymo, žaginimo ir kitų
smurto veiksmų vaizdavimas. Kritikų teigimu, tokiam jo polinkiui
galėjo turėti darbas Limos bulvariniame laikraštyje „La Cronica“,
kuriam jis rašė apie kriminalinius nusikaltimus.
M.Vargasas Llosa visą gyvenimą buvo nenuilstantis publicistas.
„Rašytojas niekada neturi virsti statula“, - sakė jis AFP. - Turiu
remtis kojomis į tikrovę, žinoti, kas joje vyksta. Todėl užsiimu
žurnalistiniu darbu“.
M.Vargasas Llosa pelnė kelis svarbius literatūros pasaulio
apdovanojimus, tarp jų - didžiausią prestižą ispanų
literatūroje turinčią Cervanteso premiją, kuri
rašytojui buvo įteikta 1995 metais. Kūrėjas taip pat buvo dažnai
minimas tarp Nobelio premijos kandidatų.
Tarptautinį pripažinimą M.Vargasui Llosai atnešė septintajame
dešimtmetyje parašytas romanas „Miestas ir šunys“ (La ciudad y los
perros), kurio siužetas paremtas asmenine rašytojo patirtimi -
jaunystės įspūdžiais iš griežta drausme garsėjusios, šalies
karinį elitą formavusios Leoncio Prado kadetų
mokyklos.
Šis romanas sulaukė prieštaringų vertinimų jo gimtinėje, o
mokyklos karininkai viešai sudegino tūkstančius šios knygos
egzempliorių.
M.Vargas Llosa yra pirmasis Nobelio literatūros premijos
laureatas iš Pietų Amerikos nuo 1982-ųjų, kai šį apdovanojimą
pelnė Kolumbijos rašytojas Gabrielis Garcia Marquezas.
Per pastaruosius šešerius metus Švedijos Akademija apdovanojo
penkis europiečius ir turką, todėl sulaukė kaltinimą, kad yra per
daug eurocentriška.
Peru mieste Arekipoje 1936 metų kovo 28 dieną gimęs M.Vargasas
Llosa po tėvų skyrybų užaugo su motina ir seneliu Bolivijos mieste
Kočabamoje, o 1946 metais šeimai grįžus į Peru, 14 metų įstojo
į minėtą Leoncio Prado kadetų mokyklą.
1955-aisiais, kai jam buvo 19 metų, M.Vargas Llosa vedė savo
tetą Julią Urquidi, kuri už jį buvo vyresnė 13
metų.
Ši skandalą sukėlusi santuoka truko iki 1964 metų, o vėliau
buvo aprašyta jo 1977 metų romane „Teta Chulija ir rašytojas“ (La
tia Julia y el escribidor).
J.Urquidi, kuriai nepatiko jos portretas, savo versiją apie
bendrą gyvenimą su rašytoju išdėstė 1983 metais pasirodžiusioje
knygoje „Ko nepasakė mažasis Vargitas“ (Lo que Varguitas no dijo).
Šiuo metu M.Vargasas Llosa studijavo literatūrą ir teisę
Limoje, o vėliau apsigynė literatūros mokslų daktaro laipsnį
Madrido universitete.
Vėliau jis dirbo žurnalistu ir 1959 metais persikėlė į
Prancūziją, kur mokė kalbų ir dirbo naujienų agentūroje „Agence
France-Presse“ (AFP), taip pat Prancūzijos televizijoje.
1965 metais rašytojas vedė savo pusseserę Patricią Llosą
(Patrisiją Liosą), su kuria susilaukė trijų vaikų.
Pirmosios didesnės sėkmės sulaukė jo romanas „Žali namai“,
kuris 1966 metais buvo išleistas anglų kalba. Vėliau rašytojas
išleido dar kelis itin sėkmingus kūrinius, kuriuose daug dėmesio
skyrė politinėms temoms ir neramiai Lotynų Amerikos istorijai.
Iš pastarųjų jo darbų paminėtinas 2003 metais pasirodęs
romanas „Kelias į rojų“ (El para?so en la otra esquina), kuriame
pasakojama apie tapytoją postimpresionistą Paulį Gauginą ir jo senelę, vieną feminizmo pradininkių Florą Tristan.
Knygų lentynas taip pat netrukus turėtų pasiekti jo romanas
apie žmogaus teisių pažeidimus belgų valdomame Konge 19 amžiaus
pabaigoje.
Kaip daugelis Lotynų Amerikos intelektualų septintame
dešimtmetyje M.Vargasas Llosa buvo karštas Fidelio Castro
kairuoliško režimo Kuboje šalininkas.
Bet rašytojas netruko nusivilti F.Castro ir 1971 metais nutraukė
su juo santykius. Dėl šio M.Vargaso Llosos žingsnio kilo dideli
debatai, į kuriuos įsitraukė tokios garsenybės kaip G.Marquezas ir
vokiečių rašytojas Guenteris Grassas.
1990 metais rašytojas, tapęs laisvos rinkos šalininku, nuo
konservatyvių partijų koalicijos balotiravosi į Peru prezidento
postą, bet dideliu skirtumu pralaimėjo emigrantų iš Japonijos
šeimoje gimusiam Alberto Fujimori, vėliau
užsitraukusiam nešlovę dėl virtinės politinių skandalų.
Nusivylęs dėl šio pralaimėjimo ir nepatenkintas 1990-2000
metais šaliai vadovavusio A.Fujimori valdžia, M.Vargasas Llosa 1993
metais įgijo Ispanijos pilietybę. Šis kontroversiškas žingsnis
supykdė daug Peru žmonių.
1994 metais jis buvo išrinktas į Ispanijos karališkąją kalbos
akademiją - aukščiausią ispanų kalbos gramatiką ir žodyną
tvarkančią instituciją.
M.Vargasas Llosa pritarė JAV invazijai į Iraką, ir niekad
neatsiprašinėjo už tai, kad iš F.Castro sekėjo tapo Margaret
Thatcher gerbėju.
Rašytojas „turi moralinę teisę dalyvauti jei ne politiniame,
tai pilietiniame gyvenime“, - sakė jis praėjusiais metais AFP
duotoje interviu.
M.Vargasas Llosa dėstė daugelyje JAV, Pietų Amerikos ir Europos
universitetų. Šį semestrą jis skaito kursą Prinstono universitete
Naujajame Džersyje.
Prestižinės premijos laureatui atiteks 10 mln. Švedijos kronų
(3,8 mln. litų), auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme
įvyksiančią oficialią ceremoniją jam įteiks Švedijos karalius
Carlas XVI Gustafas. Ceremonija įvyks gruodžio
10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties
metinės.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo pagerbta komunistinėje
Rumunijoje gimusi vokiečių rašytoja Herta Mueller,
kuri buvo persekiojama už kritišką gyvenimo už Geležinės
uždangos vaizdavimą.
Nobelio literatūros premija buvo ketvirtoji iš šešių, kurios
bus paskirtos per šių metų Nobelio apdovanojimų teikimo sezoną.
Anksčiau šią savaitę buvo paskelbti Nobelio medicinos, fizikos ir
chemijos premijų laureatai.
Nobelio literatūros premijos laureatas apdovanojimą laiko visos Lotynų Amerikos literatūros pripažinimu
Šių metų Nobelio literatūros
premijos laureatas Peru rašytojas Mario Vargasas Llosa ketvirtadienį pareiškė, kad šis apdovanojimas jam
reiškia „Lotynų Amerikos literatūros ir literatūros ispanų kalba
pripažinimą“.
„Net negalvojau, kad būsiu vienas kandidatų“, - sakė M.Vargas
Llosa interviu Kolumbijos RCN radijui, sužinojęs apie jam skirtą
vieną prestižiškiausių literatūros premijų.
„Manau, kad tai Lotynų Amerikos literatūros ir literatūros
ispanų kalba pripažinimas, kuriuo mes visi galime džiaugtis“, -
sakė rašytojas, su žurnalistais kalbėjęs iš Niujorko.
Paklaustas, kurį savo kūrinį mėgsta labiausiai, rašytojas
taip ir neatsakė.
„Tai tas pats, kaip klausti, kuris vaikas tau labiausiai patinka,
- sakė M.Vargas Llosa - Į tokį klausimą neįmanoma atsakyti, net
jeigu kam ir atiduotum pirmenybę“.
„Jeigu man reikėtų išsirinkti knygą, tai tikriausiai būtų
ta, kurią dar reikia parašyti“, - juokavo Nobelio premijos
laureatas.
Autorius paaiškino, kad būtent dėl šios priežasties jam labai
patinka po trejų metų darbo užbaigta jo naujausia knyga „El Sueno
del Celta“ („Keltiška svajonė“) , kuri kitą mėnesį turėtų
išeiti iš leidyklos.