Lapkričio 11-ąją Las Vegase (JAV) vyksiančioje garsiojoje apdovanojimų ceremonijoje 44 metų dailininkė Ieva pretenduoja gauti statulėlę už geriausią muzikos albumo dizainą.
Nuo 1959-ųjų už įvairių muzikos sričių laimėjimus teikiamuose apdovanojimuose iki šiol nėra dalyvavęs nė vienas lietuvis.
Slapyvardis rodo charakterį
„Sunku patikėti, kad esu nominuota tokiems apdovanojimams.
Įdomiausia tai, kad aš pasirašinėjau slapyvardžiu Locktite, o ne tikruoju vardu ir pavarde, todėl kai gavau elektroninį laišką, jog esu nominuota, iš pradžių pamaniau, kad čia – internetinis šlamštas.
Jie klausė tikrųjų mano duomenų, tad teko įtikėti.
Dabar jau viskas aišku, teks važiuoti į tą didelį cirką”, – kalbėdama su „Lietuvos rytu” juokavo 44 metų I.Čekuolytė, jau 20 metų gyvenanti Ispanijos mieste Madride.
Slapyvardį Locktite Ieva pasirinko neatsitiktinai. Ne lietuviams taisyklingai ištarti jos pavardę – ne juokų darbas.
„Vardas Locktite – man artimas, nes taip pavadinti labai stiprūs klijai. Aš – taip pat užsispyrusi asmenybė.
Be to, man buvo svarbu, kad iš vardo nebūtų aiški lytis. Mano manymu, moterys darbe diskriminuojamos”, – juokėsi Ieva.
Į Lietuvą bent kartą per metus aplankyti artimųjų atvykstanti Ieva stebisi, kad ji – pirmoji lietuvė, kurios pavardė puikuojasi „Grammy” nominantų sąraše.
„Manau, kad klasikinės muzikos srityje būtume verti ten patekti”, – sakė I.Čekuolytė.
Bando vengti blizgesio
Ievos kurtas viršelis puošia jos vyro – muzikanto Juliano Sanzo, dar žinomo Erizonte vardu, albumą „Work in Progress”. Kompaktinę plokštelę sudaro 12 dainų, kurios atspindi 12 metų mėnesių.
Ievos sutuoktinis savo muziką vadina eksperimentine. Ne vieną albumą išleidęs ir įvairių žanrų muziką prodiusavęs Julianas kūrinius skiria ne plačiajai auditorijai, tačiau jo kūriniai yra patekę į svarbiausių ispanakalbių dainų dešimtuką.
„Juliano muzika – ne populiarioji. Ji – alternatyvioji. Viršelis pritaikytas prie jo kūrybos, bandant išvengti nereikalingo blizgesio.
Mūsų leidžiamą muziką atspindi ir leidyklos pavadinimas, kuris, išverstas iš ispanų kalbos, reiškia „Būtini diskai”.
Mums rūpi tai, kas lieka atmetus viską, kas paviršutiniška, nereikalinga, išblizginta.
Kompaktinės plokštelės irgi nelengvabūdiškos. Iš dalies keista – nemaniau, kad „Grammy” į savo kolektyvą priims nepriklausomus dailininkus, kokia esu aš”, – kalbėjo I.Čekuolytė.
Albumo dizainas, kaip ir jame skambanti muzika, yra minimalistinis – storo kartono pakuotė, balta etiketė su krintančiu į akis brūkšniniu kodu, primenančiu lipduką, klijuojamą ant sveriamų maisto produktų.
„Dabar taip paprasta parsisiųsti muzikos iš interneto, kad žmonės beveik nebeperka kompaktinių plokštelių. Kaip tik todėl kilo paprastas, bet išsiskiriantis sumanymas viršelius spausti rankomis, juos antspauduoti.
Kiekvienas albumas yra unikalus, kuria plokštelės vertę ją įsigijusiam muzikos klausytojui”, – susidomėjimą sukėlusią idėją pristatė Ieva.
Konkurentai – milžinai
Ieva tikina, kad su vyru labai džiaugiasi tokiu pripažinimu, tačiau primena, jog jų mažos įrašų leidyklos „Discos Necesarios” konkurentai – „Sony” ir kiti muzikos pramonės milžinai.
„Esame maža leidyklėlė, o rungiamės su tais, kurie į darbą paleidžia didžiulį aparatą – žiniasklaidą, draugus, garsiausius atlikėjus ir kolegas.
Manau, kad galimybių laimėti šią nominaciją turime mažai, tačiau būti nominuotiems, žinoma, garbė. Juk pretendentus renka ne publika, o autoritetingi šios srities profesionalai.
Man to užtenka ir mano pagarba šiems apdovanojimams pakilo. Ispanakalbiame pasaulyje muzika – išskirtinis ženklas, jie pagal savo muziką orientuojasi, kas yra kas”, – kalbėjo lietuvė dailininkė.
Tikisi pareklamuoti Lietuvą
Moteris juokiasi naktimis vis pagaunanti save galvojančią, kad galbūt reikėtų parengti kalbą lapkričio 11-osios iškilmingai ceremonijai.
„O gal iš tikrųjų reikia? Jau 20 metų gyvenu ne Lietuvoje, bet vis tiek jaučiuosi atstovaujanti savo gimtinei. Gal pavyks šiek tiek pareklamuoti mūsų mažytę Lietuvą?” – samprotavo I.Čekuolytė.
Puoš lietuvių dizaineriai
Moteris džiaugiasi, kad ceremonijai pasiruošti jai padės Lietuvos dizainerės Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė. „LT Identity” projekto autorės mielai sutiko aprengti Ievą.
„Aš netgi neįsivaizduoju, kaip būsiu papuošta. Atsidaviau į „LT Identity” rankas. Dizaineris Giedrius Paulauskas kurs kostiumą mano vyrui.
Žinau, kad į vakarienę su operos solistu Placido Domingo, kuris šiemet yra „Latin Grammy” garbės svečias, į kitus renginius ir ant oficialiojo kilimo atvyksime pasipuošę lietuvių dizainerių drabužiais, ir labai tuo didžiuojamės”, – teigė Ieva.
Planuoja pakartoti santuoką
Ieva juokiasi, kad su sutuoktiniu viešėdama Las Vegase galbūt susigundys ir antrą kartą susituokti.
„Kaip tik švęsime santuokos 10 metų sukaktį.
O Las Vegaso koplytėlėse galima sumainyti žiedus pagal pasirinktą ritualą. Kodėl gi nesusituokus Elvio Presley dvasia?
Nežinau, ar ten nuvykę neatrodysime sau juokingi, bet juk kur kitur, jei ne Las Vegase, galime krėsti tokias kvailystes.
Mano vyras galėtų būti apsirengęs baltai, o aš – juodai. Šiek tiek laiko praleisime ir savo malonumui”, – pasakojo du sūnus – 8-metį Leo Domą ir trejų Maksą Ugnių auginanti moteris.
Vyresnėlis Leo labai džiaugiasi, kad tėvai vyks į Las Vegasą. Pasak Ievos, jis net iškėlė sąlygą – jeigu mama gaus apdovanojimą, jam turės parvežti didelį „Lego” konstruktorių.
Bilietas – 1000 dolerių
Žinia apie „Grammy” nominaciją sutrikdė Ievos šeimos kasdienybę. Kelionę už Atlanto ji vertina kaip darbo, nes čia galima užmegzti ne vieną naudingą pažintį, sutikti įtakingų žmonių.
„Į visus kraštus reikia išsiųsti pranešimus, albumo kopijas.
Jau dabar sukamės kaip voverės rate. Reikia pasinaudoti situacija”, – sakė I.Čekuolytė.
Kelionė į JAV, viešbutis, pragyvenimas – visi šie rūpesčiai gula ant pačių nominantų pečių.
Ieva šypsojosi, kad nominantą lydinčiam asmeniui – jos vyrui – teks įsigyti dviejų dienų bilietą į ceremoniją, kuris kainuoja kone 1000 dolerių.
Kietesnė už penkis ministrus
Žurnalistas Algimantas Čekuolis:
Mūsų šeimoje įprasta vadovautis šūkiu „Ką darai, daryk gerai arba nedaryk visai”. Didžiuojuosi Ieva kaip lietuvis, nes „Grammy” apdovanojimams lietuviai niekada nebuvo pristatyti. Neišgyvenu, jeigu Ieva ir nelaimės. Būti vienai iš penkių nominuotų konkurse, kuriame renkamasi iš tūkstančių pretendentų, – jau šis tas. Ji daugiastaklininkė, dirba keliomis kryptimis: kūrė dekoracijas folkoperai Kanarų salose, darė (ir labai sėkmingai) savaitinį klipą kelionių žurnalui, turi savo vertimų kontorą. Negana to, dar ji – ir graži ponia. Linkiu, kad negavusi prizo nenukabintų nosies. Pažįstu savo dukterį – ji kietesnė už penkis Lietuvos vidaus reikalų ministrus, todėl nemanau, kad nuliūs.