Su lrytas.lt kalbėjusi Maris Hellrand, „Talinas – Europos kultūros sostinė 2011“ komunikacijos specialistė, tikina, kad estai pasiryžę nekartoti lietuvių padarytų klaidų, kurios, pašnekovės manymu, kilo dėl politikų noro pasigalynėti.
- Kokias klaidas, jūsų manymu, padarė projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ organizatoriai?
- Norėdama būti diplomatiška, pasakyčiau, kad viską sujaukė krizė. Tačiau reikia paminėti ir tai, kad kažkurio miesto tapimas Europos kultūros sostine – labai svarbus įvykis, kuriuo mėgina pasinaudoti politikai. Rytų Europoje politikų konkuravimas jaučiamas itin stipriai. Taigi, kaip aš supratau, būtent tai lėmė, kad „Vilnius-Europos kultūros sostinė 2009“ nesulaukė didelės sėkmės.
- Viena projekto „Talinas – Europos kultūros sostinė 2011“ koordinatorių Irina Talviste yra pasakiusi, kad geriau pinigus skirti badaujantiems Afrikos vaikams, nei šaudyti į orą. Ar sutinkate su ja?
- Iš dalies. Mes tikriausiai taip pat gruodžio 31-ąją į orą leisime fejerverkus. Tačiau ne čia slypi esmė. Manau, kad mes iš pat pradžių aiškiai supratome, jog projektas „Talinas-Europos kultūros sostinė 2011“ nėra vienas griausmingas vakarėlis. Juk tai, ką pradėsime projektu, tęsis ir po 2011-ųjų. Tai – galimybė pakeisti žmonių mąstymą, sutelkti bendruomenę.
- Kokie didžiausi iššūkiai laukia Talino?
- Tai - pinigai. Be to, estai apskritai dažnai būna skeptiškai nusiteikę. Jiems atrodo, kad menininkai tik švaisto pinigus ir apie juos nieko neišmano.
- 2007–2009 m. programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ biudžetas - 70 mln. litų (20,28 mln. eurų). Koks „Talino-Europos kultūros sostinės 2011“ biudžetas?
- 16 mln. eurų (55,2 mln. litų). Tai lėšos, skirtos viskam – ir programai sudaryti, ir administravimui, ir pasirengimo metams, ir rinkodarai. Europos Sąjunga skyrė 1,5 mln. eurų (5,17 mln. litų) – ši suma visada ta pati. Tai – simbolinės lėšos, kurios nepriklauso nuo programos ar miesto, kuris tampa Europos kultūros sostine.
Vis dėlto bendros lėšos, skirtos „Talinui-Europos kultūros sostinei 2011“ buvo gerokai mažesnės nei mes tikėjomės iš pradžių. Pradedant projektą buvo žadėta skirti 40 mln. eurų (138 mln. litų). Apie tai, kad negausime visos žadėtos sumos, buvo pranešta palyginti anksti. Todėl daugeliui numatytų projektų pavyko rasti dotacijų, tad nė vieno sumanymo neprireikė atsisakyti. O jei ir prisiėjo, tai tikrai ne dėl lėšų stygiaus.
- Anot Kultūros ministerijos, Vilniui tapus Europos kultūros sostine vieni brangiausių renginių buvo Lietuvos dailės muziejaus organizuota paroda „Tarptautinė dailės paroda „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970“ (2,42 mln. Lt). Kokiam renginiui Estija atseikės daugiausia lėšų, Europos kultūros sostine tapus Talinui?
- Negaliu tiksliai pasakyti. Žinau, kad tikrai nepigiai atsieis opera „Parsifalis“, kurią režisuos menininkas iš Vokietijos. Renginys vyks ne teatro pastate, o prieplaukoje, greta jūros.
- Kiek lėšų skirsite „Talinui-Europos kultūros sostinei 2011“ populiarinti užsienyje?
- Skaičių nežinau – biudžetas kitiems metams dar sudaromas. Tačiau aišku tai, kad tikslinės rinkos bus Suomija, iš kurios į Estiją atvyksta daugiausia turistų, Sankt Peterburgas ir Maskva. Taip pat ketinama palyginti daug dėmesio skirti Vokietijai ir Švedijai. Tikimės, kad per 2011-uosius į Estiją atvyks 10-15 proc. daugiau turistų nei įprastai.