Tai pirmasis didelės apimties lietuvių inicijuotas ir įgyvendinamas kūrinys, įtrauktas į europinį didžiųjų šiuolaikinės muzikos festivalių tinklą „Reseau Varese“. Po premjeros Vilniuje jį išvys penkių prestižinių Europos festivalių publika.
„Smėlio laikrodžiai“ kompozitorės Justės Janulytės įvardijami kaip garso ir vaizdo, laiko ir erdvės teatras. Kompozitorė sakosi čia tyrinėjanti akustines, vaizdines ir simbolines smėlio laikrodžio prasmes: „Byrantis ir besikaupiantis metaforinis smėlis, tarsi praeinančio laiko nuosėdos, vis labiau apsemia ir galiausiai visai panardina jose įkalintus kūrinio herojus, kol smėlio laikrodžių indams užsipildžius nenumaldomas chronometrų veikimas sustoja, viskas sustingsta ir ima veikti priešinga – (apsi)valymo bei (nu)skaidrėjimo – linkme.“
Valandos trukmės kūriniui video darbus sukūrė pripažintas italų menininkas Luca Scarzella. Jie projektuojami ant 4 milžiniškų cilindrų – „smėlio laikrodžiais“ pavirstančių tiulio instaliacijų, kuriose „įkalinti“ violončelininkai griežia lydimi gyvos elektronikos. Projektuojami vaizdai bei specialus šviesos dizainas ne tik tiesiogiai veikia muzikantų būvį, juos apsemia ar „uždaro neperregimose sienose“, bet ir visai cilindrinei scenografijai sukuria įspūdingą trimatę dimensiją. Kūrinys tarsi ištrina ribą tarp realybės ir fikcijos, o žiūrovai panardinami į įvairias suvokimo patirtis.
„Smėlio laikrodžiai“ yra jau trečiasis naujojo muzikinio teatro idėją realizuojantis Justės Janulytės projektas: 2007 m. ji sukūrė „Kvėpuojančią muziką“ kinetinėms skulptūroms ir „Užtemimus“ nepralaidaus stiklo instaliacijai.
Kūrinio muzikos atlikėjai – „Gaida Ensemble“ solistai: Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Rūta Tamutytė, Onutė Švabauskaitė (violončelės), o gyvąją elektroniką („live electronics“) įgyvendina žymūs italų specialistai Michele Tadini ir Antonello Raggi. Kūrinio scenografijos autorė Jūratė Paulėkaitė, šviesos dizainas Eugenijaus Sabaliausko (Oskaro Koršunovo teatras).