25 metų J.Avdejeva tapo šeštąja Rusijos piliete, laimėjusia
šį konkursą, vykstantį kas penkerius metus ir pavadintą XIX
amžiuje kūrusio genialaus pianino virtuozo F.Chopino, kuris gimė
Lenkijos kaime Želiazova Volioje netoli Varšuvos, o vėliau gyveno
Prancūzijoje, vardu.
„Esu labai nustebinta, tačiau šis netikėtumas labai malonus.
Noriu padėkoti visiems klausytojams Varšuvoje, kurie buvo išties
nuostabūs“, - J.Avdejeva sakė žurnalistams Lenkijos nacionalinėje
filharmonijoje Varšuvoje, kai gerokai po vidurnakčio buvo paskelbta
jos pergalė.
Pianistei įteiktas aukso medalis ir 30 tūkst. eurų (103,6
tūkst. litų) čekis. Jai taip pat suteikta garbė pasirodyti
Niujorko filharmonijoje ir koncertuti pritariant Japonijos NHK
simfoniniam orkestrui Tokijuje.
Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis 20 metų pianistas Lukas
Geniušas bei austras Ingolfas Wunderis didžiajame Chopino konkurso finale pasidalijo antrąją vietą ir 25
tūkst. eurų premiją.
Trečiosios vietos laureatu tapo rusas Danijilas Trifonovas,
ketvirtoji atiteko bulgarui Eugenijui Božanovui, o penktas liko
prancūzas Francois Dumont'as. Šeštosios vietos
vertinimo komisija nusprendė neskirti.
Sutiko ovacijomis
J.Avdejevos antradienio vakarą išraiškingai ir brandžiai
paskambintą F.Chopino Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr.1
atsistoję klausytojai palydėjo gausiomis ovacijomis.
Jaunoji pianistė mokėsi Maskvoje, o nuo 2006 metų dirba rusų
profesoriaus Konstantino Ščerbakovo asistente Šveicarijoje
veikiančioje Ciuricho teatro aukštojoje muzikos mokykloje.
1985 metų liepos 3 dieną Rusijos sostinėje gimusi J.Avdejeva
taip pat studijavo Ciuricho aukštojoje meno mokykloje ir Italijos
tarptautinėje akademijoje „Lago di Como“. 2006 metais ji užėmė
antrą vietą Ženevos tarptautiniame muzikos konkurse.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ išreiškė abejonių dėl vertinimo
komisijos sprendimo ir teigė, kad J.Avdejeva nenusipelnė konkurso
nugalėtojos vardo. Tuo tarpu dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašė,
kad po finalinio koncerto konkurso nugalėtojais buvo įvardijami
lietuvis ir austras.
Šiemetinio konkurso finale grojo net penki Rusijos atstovai, du
prancūzai, austras, bulgaras ir lenkas.
„Šis konkursas labai įdomus. Stiliai buvo įvairūs - kai kurie
dalyviai skambino Chopiną labai lyriškai ir melancholiškai“, -
sakė žiuri pirmininkas profesorius Andrzejus Jasinskis.
16-asis Chopino pianistų konkursas sulaukė itin didelio
dėmesio, nes sutapo su kompozitoriaus 200-osiomis gimimo metinėmis.
F.Chopinas gimė lenkės ir prancūzo šeimoje kaime netoli Varšuvos
1810 metais.
Šis konkursas pirmą kartą buvo surengtas 1927 metais ir nuo to
laiko rengiamas kas penkerius metus, išskyrus pertrauką per
Antrąjį pasaulinį karą.
Tarp ankstesnių jo nugalėtojų buvo italas Maurizio Pollini
(Mauricijus Polinis, 1960), argentinietė Marta Argerich (1965),
Honkongo pianistas Yundi Li (2000), taip pat lenkai
Krystianas Zimermanas (1975) ir Rafalas
Blechaczas (2005).
Nepateko Azijos pianistai
Ketvirtadienio vakarą Varšuvos Didžiojo teatro ir nacionalinės
operos Stanislawo Moniuszkos salėje įvyks
laureatų apdovanojimas ir koncertas.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvaus Lenkijos prezidentas
Bronislawas Komorowskis.
Šių metų F.Chopino konkurse dalyviai buvo atrinkti iš 81
dalyvio po preliminarių perklausų pavasarį. Tarp jų daugiausia -
net 16 atstovavo Japonijai, o dar 13 - Kinijai, Taivanui ir Honkongui.
Šis faktas pabrėžė didėjantį susidomėjimą Vakarų šalių
klasikine muzika Tolimuosiuose Rytuose.
Tačiau tarp dešimties finalininkų, kurie šią savaitę 13
narių žiuri koncertavo Nacionalinėje filharmonijoje Varšuvoje,
Azijos pianistų nebuvo.
Bet ši nesėkmė, regis, neaptemdė daugelio į Varšuva
atvykusių svečių iš Japonijos, Pietų Korėjos ir Kinijos.
„Kai atvykau į Lenkiją, ateidavau čia (į filharmoniją)
kasdien. Čia grojama itin aukštu lygiu“, - sakė skambinti pianinu
mokanti japonė Misato Ota.
„Mes, japonai, mylime Chopiną dėl jo muzikos švelnumo ir
mistinių savybių“, - pridūrė mokytoja. Ji taip pat palinkėjo šio
konkurso nugalėtoju tapti lenkų finalistui Pawelui Wakarecy.
Romantizmo kunigaikštis
Tarp F.Chopino, kurį biografas Adamas Zamoyskis pavadino romantizmo kunigaikščiu, kūrinių esama tiek
elegiškų sonatų, tiek energingų mazurkų, atspindinčių liaudies
šokių melodijas.
Kompozitorius pirmuosius 20 gyvenimo metų praleido Lenkijoje, o
1830 metų lapkritį išvyko į užsienį, prieš pat prasidedant
dideliam sukilimui prieš carinę Rusiją. F.Chopinas vėliau beveik
visą laiką gyveno Paryžiuje, tačiau išliko karštas Lenkijos
patriotas, o jo kūryba persmelkta tėvynės ilgesio.
Tuo metu Lenkija buvo padalyta tarp Rusijos, Austrijos-Vengrijos
ir Prūsijos.
F.Chopinas iš Lenkijos pirmiausiai išvyko į Vieną, o vėliau
apsigyveno Paryžiuje. Jis mirė Prancūzijos sostinėje 1849 metų
spalio 17 dieną, kaip manoma, nuo tuberkuliozes, būdamas vos 39
metų.
Gyvendamas užsienyje jis draugavo su savo amžininkais
kompozitoriais Franzu Lisztu ir Hectoru Berliozu, taip pat tapytoju Eugene'u Delacroix. F.Chopinas taip pat buvo užmezgęs audringą romaną su
rašytoja George Sand.
