Žymiausias Lietuvos fortepijoninis duetas - R. ir Z. Ibelhauptai -
spalio 25 d. Vilniaus rotušėje (18 val.) pristatys techninės
ekvilibristikos paženklintą naujų kūrinių programą. Joje - dvi didelės
intrigos.
Pirmoji - tai naujos ir primirštos koncetų afišose lietuvių autorių
pavardės: jaunos kompozitorės Jurgitos Mieželytės („Šukės“), labiau su
džiazo muzika siejamo Tomo Kutavičiaus („Aqua quadrivium“) bei vėl
kūryboje prabilusio Gintaro Sodeikos („Sutapo“).
Kita intriga - supersudėtingi garsių pasaulio kompozitorių opusai dviems
fortepijonams: specialiai Ibelhauptų duetui norvego Pero Norgardo
sukurtas „Unendlicher Empfang“, kuriame kiekviena iš keturių pianistų
dueto rankų gros skirtingais tempais (tiksint 4 metrononams), bei
amerikiečio Georgo Crumbo „Otherwordly Resonances“, pripildytas erdvinio
skambesio ir inspiruojančių prasmių.
Tą pačią dieną 20 val. Evangelikų liuteronų bažnyčioje kamerinis choras
„Jauna muzika“ mes iššūkį praėjusiais metais „Gaidoje“ koncertavusiam
elitiniam Latvijos radijo chorui, kurio pasirodymas sukėlė Lietuvos
chorų bendruomenės kūrybines ambicijas.
Specialiai festivaliui choras „Jauna muzika“ parengė dvasingumo gaida
paženklintą programą su choro meno vadovo Vaclovo Augustino („Išminčių
kelionė“) bei Niujorke gyvenančios kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės
(„Tolumos mėlynumas“) pasaulinėmis premjeromis bei chorinę kūrybą ypač
pamėgusios Jurgitos Mieželytės „O ignis spiritus Paracliti“. Išskirtinė
šio koncerto puošmena - moderniosios klasikos lobynui priskiriamų
Gerardo Grisey „Meilės giesmių“ (1984) pirmasis atlikimas Lietuvoje.
Spalio 26 d. Taikomosios dailės muziejuje styginių kvartetas „Chordos“
atkurtos Nepriklausomybės 20-mečio proga siūlo pažvelgti į netolimos
praeities lietuvių muziką.
Tai - pastarųjų dešimtmečių ryškiausių lietuviškų kūrinių styginių
kvartetui galerija, kurioje - Algirdo Martinaičio „Mirtis ir mergelė“
(1998), Remigijaus Merkelio „MiKonst“ (2000), Ramintos Šerkšnytės,
Onutės Narbutaitės, Vytauto V. Jurgučio ir Ryčio Mažulio kūriniai.
Koncerte dalyvaus pianistas Daumantas Kirilauskas. Jo pradžia 19 val.