“Meno Fortas” festivalyje dalyvauja jau trečią kartą – 2007 metais meksikiečiai susipažino su Nekrošiaus teatru žiūrėdami “Otelą“, o pernai festivalio programoje dalyvavo „Hamletas“. Per trejus metus „Meno Fortas“ įgijo didžiulį būrį gerbėjų ne tik tarp žurnalistų, studentų, bet ir eilinių žiūrovų.
Spaudos konferencijoje žurnalistai ir teatro kritikai, atstovaujantys ne tik visiems Guanajuato valstijos miestams, bet Meksiko žiniasklaidos priemonėmis, nebeklausinėja, kaip teisingai tarti Nekrošiaus vardą ar kokia kalba vaidins lietuvių aktoriai, o patys iš tolo sveikina lietuvius, be akcento tardami „labas“. Aktorių Vlado Bagdono (Faustas), Elžbietos Latėnaitės (Margarita), Salvijaus Trepulio (Mefistofelis) ir „Meno Forto“ vadybininko Tauro Čižo žurnalistai klausinėjo apie, jų teigimu, ypatingą įvairių teatrinių elementų harmoniją ir darną Nekrošiaus spektakliuose.
Juos domino spektaklių kūrimo procesas, kaip į sceną atkeliauja dekoracijos, kostiumai, muzika, režisūrinės detalės ir alegorijos, taip prasmingai praturtinančios ir sujungiančios į vieną galingą vyksmą puikią aktorių vaidybą. Teatro specialistai ypač domėjosi Nekrošiaus aktorių gebėjimu perteikti emocinius personažų charakterius ne tik žodžiu, bet ir plastika. Jie teiravosi, ar aktoriai tam specialiai ruošiasi atlikdami kokias nors fizines pratybas. Ne tik spaudos konferencijoje, bet ir prie „Teatro Principal“, kuriame vyko spektakliai, prieš ir po vaidinimų, teatralai susižavėję kalbėjo apie emocines V.Bagdono vaidmenų gelmes, jų įtaigumą ir fizinę aktoriaus ištvermę; ieškojo paralelių tarp Otelo ir daktaro Fausto.
Ir šiaip jau gyvas, nuolat šurmuliuojantis ir niekada nemiegantis Guanajuato miestas, šiomis dienomis ypač linksmas, margas ir triukšmingas – meksikiečiai švenčia „Dia de Muertos“. Tai lietuviškųjų Vėlinių ir amerikietiškojo Helovino mišinys. Miestas pilnas gitaromis brazdinančių skrybėlėtų giltinių ir mirusiųjų giminaičių portretų, Vėlinių žvakučių ir išskaptuotų moliūgų. Visgi E.Nekrošiaus pagal J.W.Goethe‘s filosofinę dramą sukurtas spektaklis puikiai įsikomponavo į šią meilės ir mirties fiestą, meksikietišką Valpurgijos naktį.
Jaunieji spektaklio žiūrovai, Guanajuato universiteto studentai, aptarinėjo spektaklį, aiškinosi režisieriaus Nekrošiaus alegorijas ir aktorių kuriamų personažų veiksmus, vaikščiodami gatvėmis užsimerkę ir ištiesę į priekį rankas, su tuo pačiu džiaugsmu ir užsidegimu, kaip ir dainuodami mariačių dainas.
370 km į šiaurę nuo Meksikos sostinės, 2000 metrų aukštyje įsikūręs Guanajuatas kadaise buvo turtingas ir klestintis sidabro gavybos centras. Dabar gi tuneliai, likę nuo sidabro kasyklų, virtę pagrindinėmis transporto arterijomis, ir jų tinklas išsidriekęs po visu miestu. O kasmetinis Cervantino festivalis, vykstantis jau 38 kartą, yra svarbiausias metų įvykis.
UNESCO saugomas, žavingas margaspalvių namukų, kopiančių kalnų šlaitais, miestas tarsi specialiai sutvertas festivaliams. Ne tik teatrai, bažnyčios, bet ir aibė jaukių aikščių ir skverelių virsta koncertų ir spektaklių scenomis, o miesto gatvelės, knibždančios jaunimo ir turistų, bei nesuvokiamų gabaritų autobusų, – parodų salėmis po atviru dangumi. Festivaliu džiaugiasi ir krautuvėlių bei restoranų šeimininkai, smagiai sveikinantys artėjančius „Meno Forto“ žmones ar kitus festivalio dalyvius ir jau žinantys, kas ką valgys ar gers.
Festivalio mastai tikrai įspūdingi, ir tarptautinės festivalio vadybos komandos darbas tokių specifinių tradicijų šalyje tikrai vertas pagarbos. Pernai festivalio „rutiną“ paįvairino kiaulių gripo epidemija ir prie teatro budėdavę, veidus raiščiais prisidengę sanitarai. Šiemet rūpesčių kėlė uraganas, Atlanto vandenyne užlaikęs laivą su Berlyno „Deutsches Theater“ dekoracijomis. Festivalio organizatoriai buvo priversti atšaukti du vokiečių spektaklius. Na, o „Meno Forto“ trupei teko susidurti su automatais ginkluotais ir šalmuotais kareiviais, kasdien tikrindavusiais, ar teatre nėra sprogmenų. Tai, matyt, vykstančio narkotikų kartelių karo pasekmė.
Tačiau šioje, muzika ir gyvenimo džiaugsmu alsuojančiuoje šalyje, net ir policininkai, kad ir kaip grėsmingai jie atrodytų, tik paįvairina gatvės šurmulį ir nuolat besitęsiančios šventės įspūdį.
Dalis „Meno Forto“ trupės tik išlipę iš lėktuvo, jau kitą dieną sės į traukinį ir išvyks į Riazanės miestą Rusijoje, kur bus vaidinamas E.Nekrošiaus spektaklis „Idiotas“ pagal F.Dostojevskio romaną.
Pagaliau, grįžęs ilgesniam laikui į Vilnių, lapkričio 16 dieną, Teatras „Meno Fortas“ pakvies ir Lietuvos žiūrovus į Nacionalinį dramos teatrą, pasižiūrėti legendinio E.Nekrošiaus spektaklio „Hamletas“, kuriame pagrindinį Danijos princo vaidmenį kuria Andrius Mamontovas.