Aštuntą kartą vyksiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ lapkričio 11 dieną pasitiks su daugiau nei šimtu filmų ir vienuolika skirtingų programų.
„Kodėl nėra darnos tarp komunikacijos galimybių ir žmogaus vienatvės? Frazė „Aš tave matau“ reiškia, kad aš tave ne tik matau, bet ir suprantu, girdžiu. Reiškia nebeesi vienas. Filmuose gvildenamos temos, kodėl taip atsitiko, kodėl žmonės taip siekia artumo vieni su kitais. Filmai kalba apie „čia ir dabar“ akimirką, nors tai gali būti skirtingose geografinėse zonose, visuomenėse ar net kalėjime. Rasti save ir kitą žmogų nėra taip paprasta“, - kalbėjo Gražina Arlickaitė, kino forumo „Scanorama“ direktorė.
Dauguma filmų šių metų „Scanoramai“ sukurti pagal tikrus įvykius. Anot kino forumo direktorės, kinas vis dažniau atsisako sukonstruotų ir išgalvotų istorijų. Dabar daugiau remiamasi į tai, kas tikra - įvykius, faktus, nutikimus. Riba tarp dokumentikos ir prasimanymo nyksta. Dvi programos „Neišgalvotas gyvenimas“ ir „Kertant Europą“ pasitiks net filmu apie charizmatiškąjį Italijos lyderį Silvio Berlusconi, kuris kūrybingai derina politiką su pusnuogių merginų televizijos verslu.
Direktorė žada nepamiršti duoklės klasikai. Svarbiausia klasikinė juosta – B.Douglaso trilogija „Mano vaikystė“, „Mano artimieji“, „Mano kelias namo“. Tai istorija apie vienatvės, skausmo ir žiaurumo pilną pokario vaiko gyvenimą.
Vienas įdomesnių dokumentinių filmų – norvego T.Heyerdahlio juosta „Kon – Tiki“, kurioje pasakojama apie plaustą, kuriuo režisierius su visa komanda perplaukė Ramųjį vandenyną iš P.Amerikos į Polinezijos salas.
Viena laukiamiausių programų – kino klasiko Wimo Wenderso kūrybos apžvalga. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ketinama parodyti net 11 šio kūrėjo filmų. W.Wenderso filmai žiūrovus kviečia pasidairyti po įvairių laikmečių Prancūziją, Vokietiją, Portugaliją, JAV, Didžiąją Britaniją, Ispaniją. W.Wenderso autobiografinis filmas „Dalykų padėtis“ geriausio filmo kategorijoje Venecijos kino festivalyje pelnė „Auksinį liūtą“.
„Scanoramos“ direktorė džiaugėsi, kad filmų forumas neapsiriboja vien tik sostine, bet keliauja ir į Kauną, Klaipėdą. „Nors dar ir dabar prisimenu visiškai suragėjusį Norvegijos ambasadorių, kurį 2003 metais atsivežėme į Kauno kino teatrą „Senasis trestas“. Tada salės nebuvo labai tinkamos tokiam filmų forumui, bet dabar galima džiaugtis, kad laikai keičiasi ir dabar yra kitaip“, - prisiminimais dalijosi G.Arlickaitė.
Džiugins lietuviškų filmų mėgėjus
Pasak festivalio direktorės, šiuo metu labai jaučiamas susidomėjimas lietuvišku kinu, todėl nė vienas festivalis neapsieina be lietuviškų juostų ir jų lyginimo su užsienio produkcija. Lietuviškojo kino gerbėjai „Scanoramoje“ galės džiaugtis net trimis pilnametražiais filmais.
Tai režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas „Apkabink mane“, bei dvi dokumentinės juostos - A.Maceinos „Išpažinimas“ ir airių režisieriaus J.Cullinane filmas svarbia lietuviams istorine tema „Knygnešiai“.
Jauniausios mūsų režisierių kartos bandymus galima išvysti „Naujojo Baltijos kino“ programose „Jauna Lietuva trumpai“, „Jauna Estija trumpai“, „Jauna Latvija trumpai“. Lietuvių programa labai įvairi – nuo iššaukiančiai skambančio Roko Eltermano juostos „Man klinikinė depresija ir aš siurbiu žolę“, iki animacinių „Triušio poligloto“, Redos Bartkutės „Po“, kuriame pasakojama istorija apie lapę, bei Jūratės Samulionytės „Šanxai Banzai“ - apie vieną iš Vilniaus mikrorajonų – Šnipiškes, kurios dar ironiškai vadinamos Vilniaus „Šanchajumi“.Vienas keistesnių filmų - „Ryšys“.
Stebina tai, kad jaunas 22 metų režisierius Paulius Gvildys fiksuoja pirmąsias naujagimių akimirkas šiame pasaulyje.
„Paradoksalu, bet idėja sukurti filmą gimimo tematika atsirado, kai buvau operatorius filme apie laidojimo namus. Todėl norėjosi kažko visiškai priešingo ir gražaus. O vaiko gimimas – toks ir yra. Ryšys tarp vaiko ir mamos atsiranda dar jam negimus, bet pavaizduoti to ryšio nelabai įmanoma. Todėl nusprendžiau parodyti mamos ir vaiko susitikimą jau šiame pasaulyje. Tiesa, pirmosios filmo minutės labai įsimenančios, todėl kai kuriuos šokiruoja. Todėl gali kilti įvairių diskusijų“, - kalbėjo režisierius P.Gvildys.
Jaunasis režisierius juokavo, kad sukūrus šį filmą įgijo vertingų žinių apie kūdikių laukimą, gimimą. „Nors vaikų tikrai dar nelaukiu, bet galiu duoti gerų patarimų jaunoms mamytėms“, - juokėsi P.Gvildys.
„Scanorama“ žada ir staigmeną. Tai filmas, apie kurį visiškai nėra jokios informacijos. Tik tai – kad jis bus rodomas. Ir intriguojančią siaubo naktį. Vienas iš „Nešventos nakties. Šiaurietiško kino“ siūlomų siaubo filmų šiurpina vien pavadinimu - „Banginių stebėtojų skerdynės Reikjavike“. Naktis prasidėjusi 11 valandą vakare, tęsis iki aušros ir pasiūlys tris pilnametražius filmus ir devynis trumpus bet kupinus įtampos siaubo filmus. „Labai įdomu, kaip atrodys ištvermingiausiųjų veidai po šios siaubų nakties“, - juokavo „Scanoramos“ direktorė G.Arlickaitė.
Abejojantiems - testas
Plati festivalio programa užduoda klausimą – kaip išsirinkti filmą? Gražina Arlickaitė siūlo atidžiai peržiūrėti siūlomas 11 programų, bei skaityti filmų pristatymus ir išsirinkti aktualiausią. Taip pat bus galima rinktis filmus su apdovanojimais, nors „Scanoramos“ direktorė akcentuoja, kad filmas be apdovanojimo – nereiškia, kad jis prastas: „Svarbu ir ką nors atrasti iš naujo, pamatyti pirmiems“.
O jeigu žmogus perskaitęs programas vis tiek yra sutrikęs ir pasimetęs, organizatoriai siūlo testą. Teste reikia sąžiningai ir atvirai atsakyti į keletą klausimų. Pagal atsakymus kompiuteris pasiūlys penkių filmų kombinaciją, kuri atitinka to žmogaus asmenybę.
„Scanoramos“ kino forumo programa: „Naujienos iš šiaurės“, „Scanoramos klasika“, „Kertant Europą“, „Wimas Wendersas iš arčiau“, „Neišgalvotas gyvenimas“, „Šiaurė trumpai“, „Atsivesk mamą ir tėtį“, „Naujasis Baltijos kinas“, „Nešventa naktis. Šiaurietiškas siaubas“, trumpametražių filmų programa „Europos kino akademijos nominantai ir laureatai 2009“, meistriškumo dirbtuvės „Jaunoji kino karta“.