Raudonu kilimu žengiančios išsipusčiusios damos, čia pat istorinę operos fotografijų parodą apžiūrintis smalsuolių spiečius, teatro fojė mindžikuojančios XVIII a. sceniniais rūbais pasidabinusios baleto šokėjos, aidintys šampano taurių dūžiai ir iš seno patefono vilnijantis Giuseppe's Verdi koncerto įrašas – viskas 90-tojo jubiliejaus proga.
Devyni dešimtmečiai operos istorijos
„Praėjo lygiai 90 metų. Tai nėra daug, tačiau nėra ir mažai. Lietuvos operos istorija apima daugelį „epochų“: Kipro Petrausko, Virgilijaus Noreikos, Violetos Urmanos – tai yra nenusakomai ryškios asmenybės, kurios formavo operos meną Lietuvoje, o taip pat išvedė Lietuvos operą į pasaulines scenas“, – lrytas.lt pasakojo LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.
Pasak teatro vadovo, iškilmingame jubiliejaus koncerte neatsitiktinai pasirinktos pagrindinės operos teatro solistų, choro, orkestro pajėgos. „Galėjome pasikviesti žymiausių operos atlikėjų, tačiau šiandien mes pradedame ryškiausiomis mūsų operos jėgomis“, – sakė G.Kėvišas.
Vytautas Juozapaitis, Vladimiras Prudnikovas, Irena Milkevičiūtė, Sigutė Stonytė, Virgilijus Noreika, Joana Gedmintaitė, Vaidas Vyšniauskas, Egidijus Dauskurdis, Arūnas Malikėnas, Audrius Rubežius, Dainius Stumbras, Regina Šilinskaitė, Laima Jonutytė, Inesa Linaburgytė, Sandra Janušaitė, Liudas Norvaišas, Irena Zelenkauskaitė ir kiti operos vakarą nuspalvino žymiausių pasaulio kompozitorių arijomis.
Operos grandams – griausmingi aplodismentai
G.Verdi „Traviata“ (Užstalės daina) pradėtas koncertas gausiai susirinkusiems operos klausytojams netruko paskleisti šventišką nuotaiką.
Nemažai ovacijų ir pagyrų šūksnių iš publikos sulaukė preciziškas Vytauto Juozapaičio Ūdrio dainos atlikimas (Vytauto Klovos opera „Pilėnai“). Taip pat ypatingai suskambo Skudučio baladė iš operos „Dalia“, kurią atlikęs V.Noreika scenoje turėjo nusilenkti dar kelis kartus.
Abejingų nepaliko ir Modesto Musorgskio operos „Borisas Godunovas“ mirties scena, kur Borisu tapęs V.Prudnikovas pademonstravo savo teatralinius bei vokalinius sugebėjimus.
Neeiliniu savo sopranu Sigutė Stonytė atliko grafienės ariją iš W.A.Mozarto operos „Figaro vedybos“. Darniai suskambėjo operos ir baleto teatro choras (G.Verdi opera „Nabukas“).
Nemenkas išbandymas atiteko simfoniniam teatro orkestrui – batuta visą vakarą klaidžiojo po Gintaro Rinkevičiaus, Juliaus Geniušo, Roberto Šerveniko, Martyno Staškaus, Alvydo Šulčiaus ir Česlovo Radžiūno rankas, tačiau orkestrantams tai nė kiek nekliudė.
Tarp operos praeities ir dabarties
Visą vakarą buvo prisimenama Operos ir baleto teatro istorija. Šventės vedėja Eglė Ulienė apžvelgė svarbiausius Lietuvos operos tarpsnius – pradedant pirmuoju G.Verdi operos „Traviata“ pastatymu ir baigiant šiandieninės šiuolaikiškos operos sukūrimu.
Įsimintiniausių operų premjerų akimirkas įprasmino Raudonojoje fojė eksponuojama paroda, kurioje užfiksuoti filmuoti istoriniai pirmųjų operos dešimtmečių įvykių kadrai.
Taip pat pirmą kartą teatre buvo eksponuojamas Olgos Dubeneckienės 1926 m. K.Petrauskui sukurtas Lohengrino kostiumas, kurį pagal specialų užsakymą premjerai Kaune kadaise pagamino Šarlotenbergo teatro ir kino kostiumų namai Vokietijoje.
Publikos mados vėjai
Iš intelektinio smalsumo ir aristokratiško poreikio linksmintis kadaise sukurta opera dabar tapo prieinama visiems. Nebeliko tų poniučių, kurios bėgdavo persiauti batelių, rankose laikydavo žiūronus ir įnirtingai ginčydavosi dėl kiekvieno forte ar piano.
Laikai pasikeitė – forte fortissimo dabar pakeičia skardus mobiliojo telefono garsas, nuobodžiaujančiuosius žiūrovus gelbsti išmanieji telefonai, na, o vietoj batelių pasikeitimo ceremonijos vyksta bėgimo konkursas į teatro bufetą.
Tiesa, gėlių, kurių paprastai jau niekas atlikėjams nebeneša, per iškilmingą jubiliejų LNOBT kolektyvui įteikė kultūros ministras Arūnas Gelūnas, prisipažinęs mylįs operą.