Autorius sako, kad norėjo prieškalėdinę nuotaiką Šiauliams padovanoti perteikdamas žiemos grožį nuotraukose. „Ne visi mėgsta žiemą, juk šalta, slidu, o jei dar pūga... Įrėminau dalelę žiemiškos šilumos, kad šaltasis metų sezonas šiauliečiams būtų gražesnis, šiltesnis, malonesnis. Ne paslaptis, kad neretai tai, ko nepastebi eilinis praeivis, įamžina budri fotografo akis“, - sako Ž.Budzinauskas.
Fotografijas atrinkti parodai padėjo gerai žinoma Lietuvoje ir Europoje garsi menotyrininkė Salomėja Jastrumskytė. Menotyrininkė peržvelgė ir pasiūlė parodai gražiausius trejų metų autoriaus darbus. Didžioji dalis nuotraukų padarytos Šiauliuose, keletas - Šiluvoje.
Šeštoje klasėje fotografija susidomėjęs vaikinas sako, kad azartą įamžinti akimirkas pajuto tuomet, kai paprasta „muiline“ jo darytos gamtovaizdžių nuotraukos atsidūrė laikraštyje ir pelnė jam diplomą.
Ž.Budzinauskas sako, laimei, kad gyvenime jį dažnai lydi geri žmonės, todėl ir už šią parodą vaikinas dėkoja geranoriškiems žmonėms. - „Šiauliečiams negalėčiau pristatyti savo darbų, jei šios parodos nebūtų mecenavęs (globojęs) menininkas ir menotyrininkas Modestas Navickas, bei parėmusi Seimo narė Rima Baškienė, ir Šiaulių savivaldybė.“, - žmonių geranoriškumu gėrisi autorius.
Tai jau antroji autorinė fotografo paroda. Pirmoji - „21 žingsnis sėkmės link“ - buvo pristatyta Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“, ir Šiaulių P.Višinskio viešojoje bibliotekoje.
Menotyrininkė, Lietuvos Dailininkų sąjungos narė,
Salomėja Jastrumskytė: „Metų laikų kaita, paros ratas, įjautrintas laiku gamtos grožis, paprastai ir nuoširdžiai atsiveriantis Žydrūno Budzinausko fotografijose, iš tiesų nėra tik lengvas reveransas prieškalėdinėms nuotaikoms.
Jauno menininko kūriniuose pakeri grynas, gaivališkas, atviras gėrėjimasis gamtos akimirkomis, jų
trapumu, nepretenzingas, bet subtilaus skonio paženklintas, efemeriškų, ramios žiemiškos stichijos reginių pakylėjimas. Visa ši kolekcija yra pastanga natūraliai atsiverti kaleidoskopiškiems gamtos fragmentams – be jokių prieštaringų meninių pozų, nebent kartais su kelias kartas atliepiančia nostalgija ar įdomiu ironijos proveržiu, pastebint, kaip žmogaus būties nuobirų – plastmasinių vartojimo kultūros rykų įsiveržimas į harmoningas žiemos kompozicijas netikėtai pridengiamas šerkšno, varveklių, ledo metamorfozėmis, arba atitaria kalėdinių girliandų ar karuselių žaismei.
Keisti lediniai Betliejai, fantasmagoriškų gyvių nugarkauliai, medūzomis virstą medžiai, akinanti šalčio šviesa, abstrakčios raguotos ar pūkuotos pusnys – visa tai užpildo nežinomybę ir tuštumą, kurioje susitinkame šventės lūkestį, ilgesį ir laiko virsmo tylos nerimą.
Gamtos grožis, nūnai tebesantis viena iš stipriausių fotografiją traukiančių galių.
Gamtos grožis, kadaise išvytas iš klasikinės estetikos ir filosofinių meno sistemų.
Grožis, XX amžiuje išvytas iš meno ir prisiglaudęs mūsų kasdienybėje.
Nevaldoma grožio aistra, vejanti mus klajoti ir atrasti - žiūrėti ir jausti.
Pats grožis, anot žymaus šių dienų mąstytojo Richardo Schustermano -
„yra toks patrauklus žmogaus prigimčiai, jog nereikalauja jokių argumentų“.
Fotografas Žydrūnas Budzinauskas: „Fotografija - laiko, jausmų, mados ir istorijos sustabdymas kadre, kuri išlieka sąlyginai nekintanti. Kodėl fotografija, o ne piešimas, nors labai panašūs dalykai, kuriuose gali sustabdyti akimirka. Ant fotografijos „kabliuko užkibau“ senokai, kai mano nuotrauką įdėjo į laikraštį, o po to dar ir laimėjau. Štai tada ir tapau jos „auka“ ir iki šiol esu užsikabinęs. Fotografuodamas jaučiuosi savotiškai, kaip medžiotojas. Žiūrėdamas pro fotoaparato akutę, stengiuosi padaryti kuo tikslesnį „šūvį“ kuriuo galėčiau džiaugtis ne tik aš, bet ir artimieji, draugai, bendraminčiai, kolegos ir visi aplinkiniai žmonės.“
Mūsų gyvenimas sudaromas iš daug kadrų, kurie nusėda mūsų atmintyje ir pasąmonėje, o kiti – fotografijose.
Man patinka fiksuoti laiką, jį sustabdyti ir įsprausti į nuotraukos rėmus. Planuoju po dvidešimties metų pažvelgti į jas ir tikiuosi ne tik pamatyti istorinius vaizdinius, bet ir pajausti jų laikmečio skonį.