Kauno valstybinis dramos teatras Naujuosius metus pasitiko premjera – Jeano Dello ir Geraldo Sibleyro pjese „Tegyvuoja Bušonas!”.
Spektaklį režisavo ir jame vaidina 39 metų aktorius Ričardas Vitkaitis.
Autoriai – įvertinti
Pjesę apie mažą Prancūzijos miestelį Bušoną (išvertus iš prancūzų k. „bouchon” – „kamštis”) sukūrė prancūzų komedijos meistrai – garsus komikas J.Dellas kartu su rašytoju, dramaturgu G.Sibleyru.
2003 metais už geriausią metų komediją autoriai buvo apdovanoti Moliere’o premija.
Komedijos meistrų pjesėje šmaikščiai žvelgiama į Europos Sąjungos lėšų panaudojimo gudrybes. Bušono meras Žakas (aktorius R.Vitkaitis) griebiasi įvairių būdų, kad tik išgelbėtų 150 gyventojų miestelį nuo išnykimo.
Nesutapo charakteriai
Komedija Kauno valstybiniame dramos teatre pastatyta neatsitiktinai. Iš pradžių pjesę režisuoti ėmėsi Artūras Žukauskas.
Šio profesionalaus vilniečio režisieriaus nuomonė su kūrybine grupe nesutapo. Teatro direktorius Egidijus Stancikas nusprendė, kad darbą turi perimti pagrindinį vaidmenį spektaklyje sukūręs R.Vitkaitis.
„R.Vitkaitis buvo geriausiai susipažinęs su medžiaga. Be to, jis – charakterinis aktorius ir komedijos princas.
R.Vitkaitis seniai svarstė galimybę pačiam statyti spektaklį. Todėl jis ir baigė režisuoti naująjį vaidinimą”, – sakė E.Stancikas.
Represijų imtis neprireikė
Kaunietis R.Vitkaitis po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje grįžo į gimtąjį miestą. Į Kauno valstybinį dramos teatrą jį pakvietė režisierius Gytis Padegimas.
Per 15 kūrybos metų vieninteliame savo teatre aktorius yra sukūręs ne vieną vaidmenį. Vienu įsimintiniausių jam tapo Gintaro Varno režisuotame spektaklyje „Gedulas tinka Elektrai” suvaidintas Odinas.
Po premjeros R.Vitkaitis atsakė į „Lietuvos ryto” klausimus.
– Ar buvo sunku imtis pačiam režisuoti spektaklį?
– Nors teatre neretai kyla nemalonių situacijų, aš vadovaujuosi principu, kad jei jau imiesi, darbui privalai atiduoti visas savo jėgas.
Pradėtas repetuoti vaidinimas man buvo svarbus, todėl nesvarsčiau, kiek tai kainuos.
Stengiausi padaryti viską, ką sugebu.
– Ar buvo nesunku pradėti vadovauti tik vakar kolegomis buvusiems aktoriams?
– Daugelį spektaklyje vaidinančių artistų pažįstu ne vienus metus. Režisuodamas vaidinimą nesijaučiau tikras vadovas.
Tai labiau buvo kolektyvinis darbas. Visa komanda patyrė kūrybinį malonumą. Represijų imtis neprireikė.
– Ar norintys pamatyti spektaklį „Tegyvuoja Bušonas!” turi tikėtis lengvos komedijos? O gal pjesėje bandėte rasti ir gilesnių minties klodų?
– Kadangi pjesė yra komedija, laikiausi pagarbos jos kūrėjams principo ir nesistengiau joje ieškoti tragizmo. Tai spektaklis apie mažą provincijos miestą, kuriame gyvena eiliniai žmonės.
Atskleisti šių žmonių gyvenimą, pažvelgti į pilką jų kasdienybę su sveiku humoru – tokia buvo mano ir visos spektaklio komandos užduotis.
– Prisipažinkite, ar skalsi režisieriaus duona?
– Apie režisūrą pirmą kartą susimąsčiau prieš dvejus metus. Norėjau statyti dramą.
Tačiau tada nebuvo finansinių galimybių. Taip pat tada dar nepasitikėjau savo jėgomis. Bet minties režisuoti neatsisakau.