Publika, pakerėta solistės su LNOBT orkestru ir choru (dirigentai Modestas Pitrėnas ir Robertas Šervenikas) atliekamų Normos, Vali, Madalenos, Atilos, Aidos arijų, Rozalindos čardašo iš „Šikšnosparnio”, tą vakarą net nenujautė, kad primadona sudėtingus kūrinius dainavo išburkusiomis nuo peršalimo gerklomis.
Juolab kad po šešių nepaprastos technikos ir didelio balso diapazono reikalaujančių arijų V.Urmana dar atliko du bisus.
Apsupo šventės nuotaika
Jausminga Toskos arija, kurią padirigavo M.Pitrėnas, tapo viena vakaro kulminacijų.
Prie pulto stojus LNOBT muzikos vadovui R.Šervenikui, dar nuskambėjo lyriška daina „Es lebt eine Vilja” iš „Linksmosios našlės” – tarsi atokvėpis prieš siautulingą koncerto finalą.
Mat R.Šervenikas pakvietė salę kartu su orkestru „groti” delnais paskutinį vakaro kūrinį – žaismingą Johanno Strausso polką „Trik trak”: žiūrovai, kaip ir orkestrantai, žvaliai muzikavo pagal dirigento mostus.
„Šventiškiau negu spektaklyje”, – džiūgavo nuolatiniai teatro lankytojai.
Prie vakaro atmosferos prisidėjo ir dailininkai (Kristijonas Siparis, Levas Kleinas), elegantiškai apipavidalinę sceną. Jaukumą kūrė informatyvūs ir šilti vedėjos Eglės Ulienės komentarai.
Primadonos linkėjimai
„Man ir liūdna, ir kartu džiugu, kad kiekvienas mano atvažiavimas į Lietuvą susijęs su dainavimu, – „Lietuvos rytui” sakė 49 metų V.Urmana. – Liūdna dėl to, kad tausodama balsą turiu apriboti bendravimą net su artimaisiais. Bet jei žmonėms mano dainavimas suteikia malonumo, juos pakylėja, ko daugiau galėčiau trokšti iš gyvenimo?
Kiekvienas sugrįžimas į Lietuvą man yra džiugus įvykis, o šįkart tai ir proga pasveikinti ištvermingą Lietuvos operos kolektyvą su garbinga sukaktimi.
Operos kolektyvą drįstu vadinti šeima – čia pasitaiko ir malonių situacijų, ir įtampos. Bet šioje šeimoje visi myli muziką, dėl jos gyvena, todėl turėtų degti entuziazmu.
Kartais mes užsimirštame, padejuojame – einame į teatrą kaip į darbą. Todėl linkiu kolegoms dažniau pasidžiaugti savo aistra ir meile muzikai.
Visas LNOBT orkestras, choras, solistai, dirigentai, administracija išmano savo darbą ir turi didelę kūrybos potenciją. Džiaugtis ir didžiuotis yra kuo.”
Metai buvo sėkmingi
Praėjusieji Lietuvos operos ir baleto jubiliejiniai metai įrašė į LNOBT metraštį daug įsimintinų įvykių.
Tai – Baleto savaitė, baleto spektaklių premjeros, klasikos žvaigždžių koncertai, Operos savaitės renginiai.
Tuo metu, kai latviai svarstė, ar dėl krizės nevertėtų uždaryti Latvijos nacionalinės operos, LNOBT sugebėjo ne vieną vakarą uždirbti tiek, kiek kiti šalies muzikiniai teatrai uždirba per kelis mėnesius.
„Mes turime džiaugtis požiūriu į aukštąją kultūrą Lietuvoje. Čia suvokiama jos svarba, – pripažino Latvijos nacionalinės operos vyriausiasis dirigentas M.Pitrėnas. – Latvijoje situacija šiuo atžvilgiu sudėtingesnė, opera dotuojama kur kas menkiau nei Lietuvoje.
Ačiū Dievui, kad lietuviškas biudžetas leido Lietuvos operai jubiliejiniais metais gyvuoti visavertiškai.”
„Be to, ir dainininkai Lietuvoje yra išskirtinai geri, – tvirtino M.Pitrėnas. – Mes tapome solistų kalve vos ne visam Baltijos regionui. Lietuviai dainavo ir tebedainuoja tiek Rygoje, tiek Taline.”
Galima pridurti, kad jie dainuoja ir garsiuose Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos teatruose.
Pats M.Pitrėnas tik prieš kelias dienas padirigavo savo paskutinį premjerinį „Užburtosios fleitos” spektaklį Kelno operoje, o šiandien jau repetuoja Giacomo Puccini vienaveiksmių operų triptiką Diuseldorfe.
Operos kelio pradžioje – „Traviata”
* Lietuvos operos pradžia laikoma „Traviatos” premjera lietuvių kalba Operos vaidykloje Kaune 1920 m. gruodžio 31-ąją. Spektaklio dirigentas buvo Juozas Tallat-Kelpša, režisierius – Konstantinas Glinskis. Violetos vaidmenį atliko Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė, Alfredo – Kipras Petrauskas, Žermono – Antanas Sodeika, Floros – Veronika Podėnaitė.
* Pasak muzikos istorikų, pirmoji operos premjera karo ir okupacijų nualintoje Lietuvoje sulaukė apie tūkstančio žiūrovų. Jie sutiko spektaklį griausmingomis ovacijomis ir džiaugsmo ašaromis.
* Pirmajai „Traviatai” nestigo trūkumų: grojo menkas orkestras, artistai vilkėjo paprastais drabužiais – ne teatriniais kostiumais, dainavo dalis nepatyrusių solistų. Tačiau muzikos ir vaidybos atžvilgiu spektaklis buvo gana aukšto profesinio lygio.