Ar šis romanas banali erezija, o gal literatūrinis šedevras? Atviroje ir kontroversiškoje leidyklos surengtoje diskusijoje, ketvirtadienio vakarą, susikirto literatės Aušros Kaziliūnaitės, religijotyrininkės Aušros Pažėraitės ir Bernardinų bažnyčios kunigo Juliaus Sasnausko nuomonės.
„Ši knyga yra labai paveiki, tai yra literatūrinis šedevras, kurį kiekvienam išsilavinusiam žmogui privalu mažų mažiausiai perskaityti“, – dar prieš prasidedant diskusijai sakė literatė Aušra Kaziliūnaitė.
Diskusijoje, trukusioje apie dvi valandas, netilo dvejonės, kad knyga pasižymi ne tik ateistiškumu, bet ir buvusio politinio režimo kritika. Ne paslaptis, kad nuo ketvirto, praėjusio amžiaus, dešimtmečio Portugalijoje buvo įsigalėjęs dešinysis diktatūrinis režimas, kurį glaudžiai palaikė ir bažnyčia.
Nors romanas buvo išleistas 1991 m., kai šalyje jau vyravo demokratija, tačiau po metų šalies rašytojų sąjungai ir PEN klubui atrinkus romaną į Europos literatūros premijos konkursą, vyriausybė uždraudė jį nominuoti. Pats „Evangelijos pagal Jėzų Kristų“ autorius diktatūros režime išgyveno penkiasdešimt metų. Galbūt autorius šioje knygoje sutapatino Dievo valdžią su diktatoriška valdžia ir taip leido kilti įvairioms interpretacijoms.
Apskritai, tiek spaudoje, tiek knygos aprašymuose įvairiomis kalbomis eskaluojama, kad šiame romane Jėzus Kristus pateikiamas kaip žmogus, o jo paveikslas – giliai humanistinis. Su tuo linkęs nesutikti kunigas J. Sasnauskas. „ Kur ten yra humanizmas? Kad jis Mariją Magdalietę įsimyli?“ – klausė J. Sasnauskas. Kunigas taip pat prisipažino, kad du trečdalius šios knygos save vertė skaityti ir, kad tai buvo pirmas ateistinis kūrinys, kurį jis skaitė per pastaruosius trisdešimt metų. Bernardinų bažnyčios kunigo nuomone J. Saramago romanas tėra banalus evangelijų perpasakojimas – „Kai skaitai knygą ir randi mintis daugybę kartų girdėtas kitur, tai nesupranti ką norėta tuo pasakyti“ – įspūdžiais apie knygą dalijosi kunigas.
Literatė A. Kaziliūnaitė atsakydama į kunigo klausimą apie humanizmą pasitelkė romano sceną, kurią dauguma skaitytojų ir laiko šios knygos lūžio tašku. Šioje scenoje Jėzus Kristus sėdi valtyje ir kalbasi su Dievu bei velniu.
Pagal J.Saramago romaną, tuo metu jis pirmą kartą sužino, kad yra Dievo sūnus, bet dėl originalaus autoriaus stiliaus galima suprasti, kad tai vyksta arba realioje erdvėje, arba tik Jėzaus Kristaus galvoje.
Šios scenos pabaigoje Jėzus Kristus klausia ar žmonėms bus geriau dėl jo aukos, ar jie dėl to mažiau kentės, o jam pateikiamas atsakymas yra chronologiškas kankinių ir jų aukų išvardinimas.
„Knygoje yra interpretacija kodėl Jėzus pasivadina žydų Karaliumi. Dėl to, kad jis nori mirti ne kaip Dievo sūnus, bet kaip žydų Karalius, nes jis mąsto, kad jei jis mirs ne kaip Dievo sūnus, tai aukoms bus užkirstas kelias“ – apie humanizmo apraiškas knygoje kalbėjo A.Kaziliūnaitė.
Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro lektorė A.Pažėraitė „Evangelijoje“ pasigedo informatyvaus tikslumo.
Ji taip pat pastebėjo, kad aprašoma judėjų bendruomenė istoriškai neatitinka I a. bendruomenės modelio, o labiau primena XX a. bendruomenės Jeruzalėje realijas. „Knygoje Dievo samprata neturi nieko bendro su judaistine Dievo samprata, kurioje kankinystės jokios nėra ir nebuvo. Neturi nieko bendro ir J.Saramago Dievo vizija su biblijine Dievo vizija“ – pastebėjimus dėstė A.Pažėraitė.
J.Saramago romanas įdomus patriarchalizmo ir lygiavertiškų poros santykių paralele. Knygoje Juozapo ir Marijos santykiai netiesiogiai supriešinami Jėzaus Kristaus ir Marijos Magdalietės santykiams, kurie ir yra lygiavertiškų poros santykių pavyzdys.
Žinoma, galime pritarti kunigo J. Sasnausko diskusijoje išsakytai nuomonei, kad tokios knygos be skandalo neegzistuotų, bet taip pat derėtų pritarti ir nuomonei, kad už perpasakojimus Nobelio premijos nedalijamos.
Kad romanas iššaukia dėmėsį, susierzinimą arba jo autoriaus genialumo įvertinimą, rodo vis pasirodanti inforamcija žiniasklaidoje, diskusijos visuomenėje.
Ar romanas „Evangelija pagal Jėzų Kristų“ šventvagystė, kaip diskusijos metu, vis įsiterpdama komentarais, kartojo garbaus amžiaus moteriškė, ar šedevras, klausimas lieka individualus.
Jose Saramago 1998 m. buvo apdovanotas literatūrine Nobelio premija. Spėjama, kad ši premija jam buvo paskirta už romaną „Evangelija pagal Jėzų Kristų“.
Nobelio premijos laureatas J. Saramago (1922 m. – 2010) mirė sulaukęs aštuoniasdešimt septynerių savo namuose Lansarotėje (Ispanijos sala). Į šią salą rašytojas persikraustė po to, kai 1992 m. tuometinė Portugalijos vyriausybė uždraudė rašytojo knygai atstovauti šalį Europos literatūros premijos konkurse.
Romanas „Evangelija pagal Jėzų Kristų“ pirmą kartą Portugalijoje buvo išleistas 1991 m., o Lietuvoje knyga pasirodė 2010 m. pabaigoje.
Romaną į lietuvių kalbą išvertė Zigmantas Ardickas. Tai buvo pirmoji vertėjo knyga, kurią jis vertė iš portugalų kalbos.