Tai – H. Heine's užrašyta legenda, tapusi pagrindu neblėstančio grožio romantiniam baletui „Žizel”. Į jį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) sausio 29 d., šeštadienį, 18 .30 val. kviečia jau 360-ąjį kartą. Tiek jis LNOBT scenoje rodytas nuo premjeros 1985 metais.
„Žizel“ – puikiausias romantinio baleto pavyzdys, o juk jei ne romantizmas, baletas, ko gero, būtų tapęs pražuvusia meno forma ar bent jau netekęs elitinio meno atspalvio ir likęs vien lengvo pasilinksminimo forma, kuriai tereikia gražaus šokio ir saldžios muzikos. Romantizmo idėjų veikiamas, XIX a. baletas pamažu atgavo savo stiprybę, energiją ir populiarumą ir įgijo šiuolaikinę savo formą. Arba bent jau daugelį tų bruožų, kurie šiandien jam priskiriami: puantų techniką, pūstus sijonus, lengvumo iliuzijos siekį, moterų šokėjų tapatinimą su nežemiškomis būtybėmis – silfidėmis arba vilisomis. Romantiškasis tutu, lengvo tiulio daugiasluoksnis sijonėlis, taip grakščiai pabrėžiantis taliją ir lengvai krentantis žemiau kelių, šokyje nuostabiai pabrėždavo šokėjų lengvumą ir efemeriškumą. Tai buvo būtina, nes nei viena tų baletų herojų nebuvo reali moteris: veikė žaviosios silfidės, vilisos, fėjos, dvasios ir elfės. Visiems mūsų vargšams, negalintiems atsiplėšti nuo žemės vyriškiems personažams, apžavėtiems jų moteriškųjų idealų grožio, tyrumo, gracijos, bandymas priartėti prie jų baigdavosi blogai. Pasisekė tik Albertui viename garsiausių visų laikų balete „Žizel”, kuriame meilė nugali viską, netgi mirtį.
Pagrindines partijas sausio 29 d. šoks kylančių Lietuvos žvaigždžių duetas – Anastasija Čumakova ir Romas Ceizaris.