„Galėsime savo biografijose įsirašyti, kad dalyvavome 54-ojoje Venecijos bienalėje. Ir mažu šriftu patikslinti – sandėlyje”, – šaipėsi keli tapytojai, susirinkę į šių metų Lietuvos paviljono Venecijoje aptarimą.
Projektas pavadintas „Už baltos užuolaidos”.
Jo autorius – 41 metų menininkas Darius Mikšys, bandysiantis suformuoti ir pristatyti Venecijoje įspūdingą nacionalinę meno kolekciją.
Ji turėtų būti sudaryta iš darbų, kuriuos sukūrė menininkai per pastaruosius du dešimtmečius (1992–2010 m.), gavę Kultūros ministerijos valstybines stipendijas.
Proga pažvelgti iš šalies
D.Mikšio manymu, tokia kolekcija leistų pažvelgti į Lietuvos dailę kaip į Lietuvos visuomenės suplanuotą reiškinį, pamatyti 20 metų trukusį procesą ir jo rezultatus.
„Griuvus Lietuvos kino studijai, Lietuvoje nebeliko institucijos, kuriančios tai, ką būtų galima pavadinti tautos veidrodžiu. Netekome vienos galimybių susikurti save tokius, kokius norėtume pamatyti, – rašoma menininkams išsiųstame D.Mikšio laiške. – Nors siūloma meno kolekcijos idėja kino neatstos, vis dėlto ji leis reflektuoti didelę, kuruotą valstybės Lietuvos meno scenos dalį, kuri atstovauja kolektyviniam intelektui ir neabejotinai yra svarbi tautos automitologijos detalė.
Manau, kad tokia kolekcija būtų įdomi – ji suteiktų progą pažvelgti į save iš šalies.”
Šiuo laišku visi stipendijas gavę vizualiojo meno kūrėjai, kurių yra daugiau kaip 300, kviečiami prisidėti prie bendros parodos.
Viena pirmųjų projekto intrigų – ar dailininkai atsilieps į kvietimą?
„Menininkų reakcija buvo netikėtai pozityvi”, – pradėdamas diskusiją prisipažino projekto autorius D.Mikšys.
Tai liudija ir ŠMC tinklalapyje paskelbtas projekte sutikusių dalyvauti dailininkų sąrašas, kuriame jau apie šimtą pavardžių.
Didelės tuščios sienos
Diskusijos dalyvius labiausiai nustebino kolekcijos pristatymo forma. Daugeliui dailininkų buvo sunku suprasti, kodėl visi darbai turi būti sandėliuojami už baltos užuolaidos, jei būsimajame Lietuvos paviljone yra ne tiktai daug erdvės, puikus apšvietimas, bet ir didžiulės baltos sienos.
Parodos rengėjai teigė norintys kiekvieną darbą pristatyti kuo geriau. Tad žiūrovams bus siūloma iš pradžių pavartyti viso projekto katalogą ir pasirinkti iš jo kelis kūrinius. Juos paviljone dirbantys menotyrininkai atneš iš sandėlio, paslėpto už baltos užuolaidos, ir deramai pateiks.
O jei į paviljoną ateis 100 žmonių ir paprašys parodyti 100 darbų?
„Per parodos atidarymą dirbs penki žmonės. Paviljonui parinkome ne pačią judriausią vietą, todėl iš kitų pristatymų Venecijoje patirties galima prognozuoti, kad per dieną į jį užsuks apie 50 lankytojų.
Paprastomis dienomis tikrai užteks dviejų žmonių”, – aiškino projekto kuratorė Ūla Tornau.
Tie du žmonės – menotyrininkas ir projekto autorius arba du menotyrininkai, gerai išstudijavę visą kolekciją ir galintys žiūrovams išsamiai pristatyti kiekvieną kūrinį.
Dėl darbo intensyvumo net nuspręsta, kad Lietuvos paviljonas veiks tik iki rugsėjo pabaigos, nors pati Venecijos bienalė baigsis lapkritį.
Idėja verčia susimąstyti
Projekto „Už baltos užuolaidos” generalinė repeticija įvyks ne Venecijoje, o Vilniaus ŠMC dviem mėnesiais anksčiau – balandžio 4 dieną.
Ne vienas dailininkas, praleidęs pro ausis kalbas apie nacionalinę kolekciją, suabejojo, ar tik šis projektas nėra spąstai tiems, kurių viso gyvenimo svajonė – patekti su savo darbais į Veneciją ar ŠMC.
Gal tuomet ne tiek ir svarbu, pamatys juos ten kas nors ar net ir nepamatys?
Aišku, kad „Už baltos užuolaidos” – ne paradinis Lietuvos dailės pristatymas, o menininko ir valstybės, menininko ir žiūrovo, menininko ir kuratoriaus santykius analizuojantis projektas. D.Mikšys – tik jo sumanytojas, o kūrėjai – jame dalyvaujantys dailininkai.
Jaunesnės kartos menininkai kol kas neskuba siūlyti savo darbų. Apsispręsti galima iki sausio 30 dienos.
Lietuvių laimėjimai Venecijos bienalėje
2005 m. bienalės Auksinius liūtus teikusi ekspertų komisija J.Meko projektą pristačiusį Lietuvos paviljoną įtraukė į geriausių trejetuką. Įtakingas meno žurnalas „Frieze” jo ekspoziciją išrinko metų retrospektyva.
2007 m. N. ir G.Urbonų projektas „Villa Lituania” pelnė vieną specialiųjų bienalės apdovanojimų už subtilų humoro jausmą atskleidžiant tautinę tapatybę.
2009 m. Venecijoje pristatytos Ž.Kempino instaliacijos „Tūba” nuotraukos buvo publikuojamos svarbiausiuose leidiniuose šalia bienalės laureatų, negailint komplimentų Lietuvos paviljonui.
Šių metų birželio 1 dieną prasidėsiančios 54-osios Venecijos bienalės tema – „ILIUMInacijos”, o jos kuratorė – Šveicarijos meno kritikė B.Curiger. Pasak jos, ši bienalė tyrinės šiandienos individų atvaizdus kolektyviniuose ir socialiniuose kontekstuose.