„Reikia su didele atsakomybe, su dideliu įsipareigojimu žvelgti
į savo paveldą“, - BNS sakė P.Mataitis, kuriam kartu su žmona,
teatro dailininke Dalia Lidija Mataitiene, premija skirta už
lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui, už
liaudies tradicijos bei šiuolaikinės scenografijos darną.
Anot jo, šiuo metu dėl politinių žaidimų, įsigalėjusių
šou elementų visuomenė yra demoralizuota. Tai, menininko teigimu,
galima pastebėti ir jaunosios kartos bruožuose, pavyzdžiui kuomet
jauni atlikėjai pseudonimais pasirenka kitų kalbų žodžius.
„Mes tokį unikalų pasaulinį paminklą, savo identitetą
nuvertiname, žalojame, lyg mes būtume kažkokie provincialai,
nevisaverčiai (...) Tai yra tiesiog pagrindinių gyvybės gyslų
pakirtimo tendencija“, - kalbėjo Nacionalinės premijos laureatas.
Pašnekovo tvirtinu, dėl tokio lietuvių kalbos nuvertinimo kalti
yra jaunimo auklėtojai bei aplinkybė, kad Lietuva ilgą laiką buvo
praradusi nepriklausomybę.
„Čia kalta ne jaunoji karta, o tie, kurie ją auklėja. Kas
tokią maniją įkvėpė? Tai tie visi šou (...) Jaunimas visai
perima iš vyresniųjų (...) Manau, kad šaknys yra tame, kad buvome
praradę valstybiškumą. Tarpukaryje buvo įdiegti principai, paskui
(atsirado - BNS) prisitaikymas koloboravimui. Vėliau vergavimas
pinigams ir visuomenės moralinis nuopolis, Tai skatina ir kalbos
nykimą“, - tvirtino P.Mataitis.
Pasak režisieriaus, visuomenei reikėtų rūpintis paveldo
išsaugojimu, ypač dabartiniais globalizmo laikais.
„Globalizmui reikia ruoštis, reikia suprasti, ką tai reiškia
(...) Mes patys turime pagal savo moralę, turime išsaugoti
protėvių mums įdiegtą paveldą ir nekapituliuoti tai bejėgiškai,
taip provincialiai“, - kalbėjo laureatas.
Vis dėlto, anot pašnekovo, dabartinėje kultūros politikoje
prošvaisčių galima matyti.
„To principingumo, to supratimo kažkokie blyksniai jaučiasi iš
kultūros politikos (...) Duok Dieve, kad susivoktume“, - teigė
P.Mataitis.
Kalbedamas apie paties įkurtą sovietmečiu įkurtą Folkloro
teatrą, laureatas apgailestavo, kad po Nepriklausomybės nepavyko
tęsti pilnavertės teatro veiklos.
„Jeigu mes iki Nepriklausomybės atkūrimo turėjome sąlygas,
turėjome etatus, turėjome teatrą Rumšiškėse pasistatę su
didžiausiomis pastangomis, Nepriklausomybę atgavus, visa sumaištis
nušlavė mūsų teatro ekonominius pagrindus ir per tiek laiko jo
nepavyko atkurti, kad įteisintume“, - sakė P.Mataitis.
„Aš taip ir juokauju, kad atkūrus Nepriklausomybę teko nueiti
į pogrindį“, - tvirtino teatro režisierius.
Anot jo, stabdyti aktyvią Folkloro teatro veiklą privertė
prasidėję politiniai žaidimai, neteikiant dėmesio vertybiniams
klausimams.
„Jeigu buvo toks duetas: Mataitis ir Mataitienė, tai mūsų
kūryba jau buvo pakankamai įsiteisėjusi ir pasaulyje skynė laurus,
pelnė pripažinimą, o paskui sumaištis, politinis žaidimas,
politinis teatras nustelbė mūsų tautinio teatro veiksmus, ir nebuvo
laiko, kada į tai įsigilinti, nebuvo laiko kam įsigilinti, nes buvo
pakankamai rūpesčių, kaip rinkėjų balsų daugiau laimėti“, -
ironiškai kalbėjo laureatas.
P.Mataitis džiaugėsi, kad laureatais jį su sutuoktine paskelbė
nuo politikų tiesiogiai nepriklausomi žmonės.
„Džiugu, kad tokie žmonės pastebėjo mūsų įnašą, ir mes
esame labai dėkingi ir laimingi. Nors norėjosi savo profesinį
pagrindą perduoti naujoms kartoms, įtvirtinti mūsų kultūroje savo
darbu, tačiau to nepavyko, tai džiaugtis belieka, kad prisiminė
mūsų kultūros indėlį“, - tvirtino laureatas.
Pasak jo, gyvuoti Folkloro teatrui sovietmečiu padėjo tai, kad
jie visuomet turėjo aiškią temą ir tvirtus kūrybinius principus.
„Kadangi savo teatre turėjome tvirtą temą, tvirtus ir
nekeičiamus kūrybos principus, todėl jokių kūrybos klystkelių
nejautėme, jų patirti neteko. Mūsų teatro skrydžiui sparnus
suteikė turtinga lietuvių kalba, tautosaka, tautos ir valstybės
istorija“, - sakė P.Mataitis.
Povilas Mataitis gimė 1933 metais Drąsutaičių kaime, Joniškio
rajone.
Jo 1968 metais suburtas etnografinis ansamblis, kuris 1974 metais
tapo profesiniu folkloro teatru (kolektyvas vadintas ir Liaudies
muzikos teatro trupe), vasaromis vaidindavo Liaudies buities muziejuje
Rumšiškėse. Visų programų bei vaidinimų kūrėjas ir
režisierius buvo P.Mataitis, dailininkė - D.Mataitienė
Teatras apkeliavo visą Lietuvą, dalyvavo tradiciniuose meno
festivaliuose Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Moldavijoje,
gastroliavo Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldavijoje,
Azerbaidžane, Armėnijoje, Gruzijoje ir Suomijoje, Lenkijoje,
Bulgarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Indijoje, Australijoje
ir Naujojoje Zelandijoje.