„Barzakh“ yra pirmas taip aukštai įvertintas lietuvių režisierių darbas tokio lygio kino
renginyje.
„Šio filmo tikslas - parodyti, ką žmonės išgyvena, kai nežino – jų artimieji yra gyvi ar mirę. Su tuo susiduria beveik kiekviena čečėnų šeima. Aš stengiausi atskleisti būseną, kuri nėra nei mirtis, nei gyvenimas. Būtent tokia ir yra šio „Barzakh“ pavadinimo reikšmė“, - sako sėkmingai kine debiutuojantis režisierius M.Kvedaravičius.
Čečėnija iki šiol yra šalis, kur kankinimai ir nebaudžiamos žmogžudystės yra kasdienybė. Be žinios dingę artimieji yra viena pagrindinių pokario zonos gyventojų tragedijų. Norėdamas atskleisti šį skausmą, lietuvis beveik trejus metus praleido filmuodamas Šiaurės Kaukazo šeimos gyvenimą.
Per tą laikotarpį M.Kvedaravičius neteko kelių savo draugų, kurie buvo pagrobti ir nužudyti. Tarp jų buvo ir režisieriui talkinusi garsi Rusijos žurnalistė Natalija Estemirova.
Pats M.Kvedaravičius buvo suimtas ir įkalintas saugumo struktūrų. Vien tik aktyviai talkinusių vietinių gyventojų dėka jam pavyko išvengti ilgesnio įkalinimo ir kankinimų.
Filmo veiksmas prasideda Čečėnijos mieste, prisikeliančiame po karo, kuriame dingsta žmogus. Gyvenimas teka įprasta vaga, tačiau ieškantieji patenka į pasaulį, kuriame susidūrimai su pranašais ir teisininkais, su kankintojais ir kankiniais, su slaptais kalėjimais ir mitiniais ežerais tampa kasdienybe.
„Aplink daug skausmo ir smurto, bet jo tiesioginis vaizdavimas tik prisidėtų prie jo sklaidos. Man daug svarbiau buvo atskleisti dingusiųjų artimųjų jausmus, kurie gyvena nežinioje daugybę metų. Tai filmas apie šalį, kur karas pasibaigė, bet taika dar neprasidėjo. Dingusieji čia grįžta retai, bet kai jie grįžta sapnuose, sakoma, kad jie grįžta iš Barzakho – žemės tarp gyvųjų ir mirusiųjų“, - savo mintis dėstė M.Kvedaravičius.
Filmas „Barzakh“ Berlyno kino festivaliui buvo atrinktas autoritetingos kino kritikų komisijos ir nurungė kelis tūkstančius kitų pasaulio režisierių darbų.
Šis filmas jau spėjo susilaukti pasisekimo ir Suomijoje. Jis atidarė didžiausią Šiaurės šalių dokumentinių filmų festivalį „DocPoints Helsinki“. Šį renginį pristatė ir filmo peržiūroje dalyvavo pati Suomijos prezidentė Tarja Halonen.
Debiutinį Manto Kvedaravičiaus kūrinį prodiusavo pasaulinio garso suomių kino režisierius Aki Kaurismaki ir jo prodiuserinė kompanija „Sputnik Oy“ bei Lietuvos kompanija „Extimacy Films“, tad festivaliuose „Barzakh“ pristatomas kaip bendros Suomijos ir Lietuvos gamybos filmas. Pasauline filmo distribucija užsiima „The Match Factory“.
Mantas Kvedaravičius gimė 1976 metais Biržuose. Vilniaus universitete įgijo bakalauro išsilavinimą, kultūrinės antropologijos magistro laipsnis suteiktas Oksfordo universitete (Didžioji Britanija).
Šiuo metu M.Kvedaravičius studijuoja Kembridžo universitete (Didžioji Britanija), kur rengia daktaro disertaciją bei monografiją apie valstybės galią ir skausmą.
M.Kvedaravičius 2003-2005 metais dėstė religijos, teisės ir politikos teoriją Niujorke (JAV). Nuo 2006 metų vykdė tyrimą apie žmonių kankinimus ir dingimus Šiaurės Kaukaze.
Berlyno tarptautinis filmų festivalis, kitaip dar vadinamas „Berlinale“, yra kasmetinis vasario mėnesį nuo 1951-ųjų rengiamas naujų filmų pristatymo festivalis. Jis vyksta Berlyne, ir jame dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.