Kad Vilniuje, teritorijoje prie Baltojo tilto, atsirastų Ermitažo-Guggenheimo muziejus, prieš šešerius metus pastangas pradėjo dėti tuometis sostinės meras Artūras Zuokas.
Muziejuje turėjo būti įkurtas ir Jono Meko vizualinių menų centras.
Jau yra parengta galimybių studija, išrinktas muziejaus projektas, kurio autorė – garsi architektė iš Londono Zaha Hadid. Teliko pradėti lieti pamatus. Tačiau pasikeitus valdžiai viskas sustojo.
Darbai juda į priekį
Dabar, kai Helsinkis su Guggenheimo muziejumi jau pasirašė galimybių studijos sutartį, tikėtis, kad ateityje šiame Europos regione Vilniui atsiras galimybė atnaujinti pradėtą projektą, nėra jokių vilčių.
Helsinkiui galimybių studija kainuos 2,5 milijono dolerių (apie 6,25 mln. litų), neskaičiuojant architektų konkurso.
Suomiai studiją turėtų baigti per metus. Vilniui visa tai atsiėjo kiek pigiau.
Tik kalbama, bet nedaroma
„Viename regione negali vienas šalia kito atsirasti panašūs muziejai. Galima sakyti, kad Vilnius pralaužė ledus. Tačiau kai nuėjome nemažą kelią iki konkurso ir galėjome judėti į priekį, sustojome. Viešai buvo kalbama, tačiau realiai nieko nebuvo daroma”, – sakė buvęs sostinės meras A.Zuokas.
Jo teigimu, visai natūralu, kad tokia galimybe pasinaudojo suomiai.
„Manau, kad Guggenheimo muziejaus vadovas, gavęs pasiūlymą iš suomių plėtoti tokį projektą, vertino jį gerokai kitaip nei tada, kai apie tai pradėjome kalbėti mes.
Naudos mes irgi gavome, tiktai ne tokios, kokios galėjome gauti. Šį projektą Vilniuje stebėjo visas pasaulis”, – tvirtino A.Zuokas.
Strateginė investicija
Helsinkio meras Jussi Pajunenas sakė, kad Guggenheimo muziejaus atsiradimas šalies sostinėje yra ir gerai apgalvota strateginė investicija.
Be to, sparčiai besivystant visam regionui naujo meno muziejaus pastatymas bus tikras atsinaujinimas. O tokiam virsmui šis laikas yra palankiausias.
Kad toks muziejus pritraukia daug turistų ir duoda miestui pajamų, puikiai iliustruoja ir Bilbao (Ispanija) pavyzdys.
Šis merdintis miestas atsigavo ir suklestėjo būtent dėl muziejaus.
Apie turistus negalvojama
Kad Vilnius prarado tokią puikią galimybę pritraukti daugiau turistų, apgailestavo ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Praėjusiais metais lankiausi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, čia taip pat turėtų prasidėti Guggenheimo muziejaus statybos.
Suprantu, statyboms trūksta lėšų, tačiau Lietuva šiuo projektu būtų sukūrusi milžinišką pridedamąją vertę”, – teigė E.Šiškauskienė.
Guggenheimo muziejaus projekte buvo numatytas ir didelis konferencijų centras, kurio Vilniuje šiuo metu trūksta.
Provincija – galvoje
Įmonės „Berlin Chemie Menarini Baltic” generalinis direktorius Algimantas Blažys ne kartą lankėsi Guggenheimo muziejuje Niujorke (JAV).
„Skauda širdį dėl mūsų sostinės. Ir skaudžiausia ne tai, kad Vilnius tampa provincija, o tai, kad provincija yra žmonių galvoje.
Juk kiek buvo priešiškai dėl projekto nusiteikusių žmonių, kiek nenoro tapti gražesniems, įdomesniems”, – teigė A.Blažys.
Latvių ambicijos
Kol Lietuva demonstruoja nesugebėjimą įgyvendinti pradėtų projektų, kaimynai latviai pasaulyje skelbiasi, kad Ryga planuoja tapti Baltijos šalių kultūros metropoliu.
Latvijos valdžia patvirtino strateginius Rygos objektus. Jau pradėta statyti Nacionalinė biblioteka, numatyti Klasikinės muzikos rūmai, Šiuolaikinio meno muziejus.
Iš Rygos lėktuvai skrenda 61 kryptimi, iš Vilniaus – tik 22 kryptimis.