Gigantiškas ventiliatorius pakelia parašiutą, parodų salės viduriu pralekia ugnies kamuolys, o keistas juodas objektas ima skambėti, vos paliestas ranka.
Keisti eksponatai, nepaisant prastų orų ir savaitgalio renginių gausos, sutraukė publiką.
Dar didesnė spūstis Meno centre susidarė šeštadienio vakarą, kai 45 metų C.Nicolai (elektroninės muzikos pasaulyje žinomas kaip Alva Noto) pristatė savo audiovizualinį performansą „Unitxt”.
Pasak parodą organizavusio Goethe’s instituto Vilniuje direktorės Johannos Keller, šis menininkas gerai žinomas Lietuvoje.
Jo kūriniais domisi ne tik Dailės akademijos studentai, bet ir jaunieji kompozitoriai, taip pat „Auros” šokio trupė Kaune. 2005-aisiais C.Nicolai dalyvavo elektroakustinės muzikos festivalyje „Jauna muzika”.
Kūrė Vilniaus parodai
Savo parodą kūrėjas pavadino „Pionier” ne tik todėl, kad taip pat pavadintas didžiausias joje pristatomas darbas – dinaminė instaliacija su milžinišku parašiutu, pagamintu Rytų Vokietijoje.
Menininkas teigė norėjęs Vilniuje parodyti šiek tiek rizikingus darbus. Juk ir užsidegančios dujos, ir milžiniško ventiliatoriaus pakeliamas parašiutas nėra tradiciniai nejudrūs dailės kūriniai.
Net trys parodos darbai buvo sukurti būtent ekspozicijai ŠMC. Taigi Vilniuje įvyko pasaulinė jų premjera.
Menininkas – tyrėjas
„Tai ir ekspozicija, ir eksperimentas. Niekada negali žinoti, ar viskas veiks taip, kaip sumanyta, ar nutiks kas netikėta. Ši nežinia man leidžia žodį „pionierius” pritaikyti visai parodai.
Tai tarsi raktas, nuoroda į tyrinėjimus ir bandymus, į riziką, su kuria susiduria bet kurios srities pionieriai”, – aiškino savo sumanymą C.Nicolai.
Paklaustas, ar dažnai dirbdamas susiduria su pavojingais netikėtumais, menininkas atsakė: „Nuolat.” Jo manymu, geriausios idėjos kyla netikėtai, ekstremaliose situacijose. Juk nuo seno viena didžiausių žmogaus svajonių – suvaldyti tai, kas nesuvaldoma.
„Norėjau dirbti su efemeriškais dalykais, kuriuos mums sunku pajusti ar įsivaizduoti. Pavyzdžiui, kaip padaryti regimą šilumą? Tai atrodo neįmanoma, o man pavyko tai padaryti vienoje instaliacijų. Kaip ir pavaizduoti vėją ar ugnies kamuolį salės viduryje”, – pasakojo C.Nicolai.
Traukia įvairovė
„Nedaug yra menininkų, kurie pasiekia solidžių aukštumų keliose meno srityse. C.Nicolai – vienas jų”, – teigė ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas.
„Žmonės dažnai dirbtinai susiaurina savo akiratį apsiribodami viena išraiškos priemone. Man atrodo, būtų gerai, jei pastebėtume, kad gyvenime darome kur kas daugiau dalykų negu leidžiame sau meno srityje. Įvairovė – tik į naudą”, – įsitikinęs C.Nicolai.
Gal profesionaliai sukurti C.Nicolai kūriniai, intriguojantys mokslo, dailės ir muzikos sinteze, išjudins ir mūsų jaunuosius menininkus?
Daugelis bandymų Lietuvoje sujungti eksperimentinę muziką su daile dar yra gana mėgėjiški. Be to, mes beveik neturime vaizduojamojo meno, sukurto dailininkams domintis mokslu ar dirbant su mokslininkais.
Įkvėpimo šaltinis – gamta
C.Nicolai sakė retai pasitelkiantis į pagalbą mokslininkus, nes jam nereikia specializuotos laboratorinės įrangos.
Tačiau šio vokiečių kūrėjo parodos primena laboratorijas, kuriose žiūrovai diskutuoja ne tik meno, bet ir mokslo temomis.
Menininkas dažnai remiasi virpesių fizika, dažnius paverčia vaizdais, o akustinius signalus transformuoja į optines struktūras: taigi nematoma paverčia matoma.
Daugeliui C.Nicolai darbų reikia specifinių sąlygų ir nuolatinės kontrolės. Tyla ir minimalistinės išraiškos priemonės taip pat padeda žiūrovams sutelkti dėmesį ir suvokti, kas vyksta.
C.Nicolai kūriniai yra labiau susiję su mus supančia aplinka negu su menu ir jo istorija. Anot menininko, didžiausią įtaką jam kaip kūrėjui daro gamta.
„Mane visuomet domino, kaip veikia žmogaus smegenys, kodėl mes jaučiame ir suvokiame aplinką būtent taip, o ne kitaip, – dėstė C.Nicolai. – Gal realybė yra visiškai kitokia, negu mes ją įsivaizduojame pasikliaudami savo jutimais? Šie dalykai rūpi ir gamtos mokslams, ir filosofijai. Todėl įdomu būtent ten ieškoti idėjų kūriniams.”
Vaizdo ir garso menininkas
C.Nicolai gimė 1965 m. Karl Marks Štate (dabar Chemnicas), 1985–1990 m. studijavo landšafto dizainą Dresdene.
1996 m. menininkas įkūrė muzikos leidybos firmą „Raster Noton”. 1997 m. jis dalyvavo prestižinėje parodoje „Documenta” Kaselyje, o 2001 ir 2003 m. – Venecijos bienalėje. Šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne ir Chemnice.
Eksperimentinė elektronika, garso menas, posttechno- ir skaitmeninės estetikos įkvėptas postminimalizmas yra raktažodžiai, apibūdinantys C.Nicolai veiklos kontekstą.
Šiandien 11 val. Vilniaus dailės akademijoje vyks susitikimas su menininku.