Šeštadienį Nacionalinėje filharmonijoje surengtą Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) ir dirigento Modesto Pitrėno koncertą tiesioginėje radijo transliacijoje išgirdo daugiau kaip dešimties Europos šalių ir Naujosios Zelandijos klausytojai.
Lietuviai didžiulei auditorijai pristatė ypatingą programą „Arabeska”, sudarytą iš Rytų aromatu dvelkiančių įvairių laikotarpių ir muzikos stilių partitūrų.
Tarp jų skambėjęs A.Martinaičio „Saulės kelias”, parašytas specialiai šiam koncertui Lietuvos radijo ir Kompozitorių sąjungos užsakymu, tapo vienu žavių vakaro momentų.
Širdžiai mieli Rytai
A.Martinaitis iš rytietiškų ritminių ir melodinių motyvų nupynė gaivališką, tirštą muzikinį ornamentą.
„Nuo jaunystės domiuosi Rytų poezija, daile ir muzika”, – prisipažino autorius.
Naujoji kompozicija tapo jam akstinu vėl pasklaidyti Li Bai, Wang Wei eilėraščius, Ma Yuanio reprodukcijas, pasinerti į japonų gagaku, indonezietiško gamelano muziką.
Nemažai darbo orkestrui kainavęs sudėtingas kūrinys efektingai pradėjo koncertą.
Tema paspendė spąstus
Tačiau prancūziškoji ir rusiškoji Rytų vizijos koncerte nuvylė, nors jas įkūnijo dar negirdėta Lietuvoje Sergejaus Prokofjevo siuita „Egipto naktys” ir subtilios melancholijos kupinas Maurice’o Ravelio vokalinis ciklas „Šecherazada”. Jo dainas atliko sopranas Ona Kolobovaitė.
„Jauna nepatyrusi solistė labai rizikavo – šiam kūriniui reikia sodraus, išraiškingo balso ir apgalvotos, išjaustos interpretacijos, – teigė muzikologė Živilė Ramoškaitė. – O mes išgirdome tik paprastą natų skaitymą. Neskambėjo nei soprano viršūnės, nei žemojo registro natos – girdėjome tik bespalvį, anemišką viduriuką. Nebuvo kulminacijos.”
Tuo tarpu orkestro muzikavime nestigo nei spalvų, nei poezijos.
O dėl „Egipto naktų” pečiais gūžčiojo net M.Pitrėnui programą „Arabeska” padėjęs parengti jo mokytojas maestro Juozas Domarkas.
„Esame pagroję visą S.Prokofjevo kūrybą skersai ir išilgai, bet šitą kūrinį praleidome.
Negi mes tokie begėdžiai? – ironizavo LNSO vadovas J.Domarkas. – Aš manau, kad nugyvenau gyvenimą be šitos muzikos neatsitiktinai – ji neįdomi!”
Matyt, taip pat pasirodė ir M.Pitrėnui, sunkiai klijavusiam dramos spektakliui parašytos siuitos dalis į vientisą audinį. Tačiau vakaro tema įpareigojo jį tai daryti.
Jėga ir subtilumas
Kantriausi radijo klausytojai sulaukė atpildo. Griežiant Richardo Strausso simfoninę poemą „Taip kalbėjo Zaratustra” atsiskleidė visa LNSO meno jėga ir subtilumas. O koncertą užbaigęs R.Strausso „Septynių skraisčių šokis” iš operos „Salomėja” apsvaigino publiką kaip biblinė Salomėja Erodą.
„M.Pitrėnas auga ne dienomis, o valandomis. Ne be reikalo jį visi graibsto”, – džiaugėsi J.Domarkas.
Net koncerto Vilniuje išvakarėse M.Pitrėnas dirbo Latvijos nacionalinėje operoje, šiuo metu jo laukia premjera Varšuvos didžiajame teatre, po to – vėl spektakliai Rygoje.
Šiam muzikui darbas operoje neatsiejamas nuo dirigavimo orkestrams.
„Orkestrantai turi dainuoti, o vokalistai dainuoti taip, lyg grotų – švariai ir subtiliai”, – piešė savo kūrybos idealą M.Pitrėnas.
Tradicijai – 15 metų
1995 m. buvo įgyvendintas pirmasis Euroradijo transliacijos iš Filharmonijos didžiosios salės projektas. Nuo 2006-ųjų Lietuvos radijo programos „Klasika” pastangomis ši tradicija atgyja kasmet, o 2009–2010 m. buvo surengta netgi Euroradijo muzikos savaitė.
Transliacijų metu Europos klausytojai šalia klasikos šedevrų išgirsta Lietuvos kompozitorių kūrybos. Euroradijo eteryje jau skambėjo M.K.Čiurlionio, E.Balsio, V.Barkausko, O.Narbutaitės, J.Juozapaičio, J.Tamulionio, Ž.Martinaitytės ir R.Šerkšnytės opusai.
Be LNSO, transliacijose dalyvavo pianistas P.Geniušas, Armonų trio, Vilniaus kvartetas.