Autorė yra gimusi 1961 metais Asmaroje (Eritrėja) italės motinos ir anglo tėvo, turinčio rumuniškų šaknų, šeimoje. Prieš apsistodama Italijoje, ji gyveno Maroke, Prancūzijoje, Anglijoje ir Šveicarijoje. Menininkė universitete baigė literatūros ir filosofijos studijas, o fotografuoti pradėjo prieš dešimtį metų.
I.Floresku darbai apibūdinami kaip labai intelektualūs ir meniški. Pabrėžtina, kad ypatingą dėmesį savo darbuose ji skyrė lietuvių dailininkui M.K.Čiurlioniui. Būtent jo kūrybos inspiruota, sukūrė „šviesos dėžę“, pavadintą „Simfonija tolimam kraštui“, ir fotografijų ciklą „Čiurlionis. Ezoterinė kelionė. 1875 m. - 1911 m.“.
Parodoje kauniečiams turėtų patikti (ir kaip jungiamojo elemento su Italija simbolis) trys vaizdai iš turistinio vadovo po Romą lietuvių kalba. Čia pat - ir stendai su keturiomis knygomis - skulptūromis. Tai - knygos, ištrauktos iš jūros, išdžiovintos ir įgijusios naują formą. Jos eksponuojamos tarsi priešistorinės eros reliktai.
Apie I.Floresku kūrinių kelią nuo idėjos iki įgyvendinimo bei galutinio eksponavimo papasakos parodoje demonstruojami du Ottavio Celestino ir Claudia Ferri filmai „IF“.
Kaune pristatoma per keturiasdešimt meninių fotografijų iš įvairių darbų serijų. Daugumoje jų pirminį vaidmenį atlieka vanduo, iš jo tarsi išnyra ir kūriniai. Vanduo, šios menininkės teigimu, - visų meno šakų įkvėpimo šaltinis, į kurį nerdavo visų epochų ir įvairiose vietose gyvenantys rašytojai ir dailininkai. Vandenyje slypi tokios prieštaringos sąvokos, kaip nejudrumas ir tėkmė, materija ir nematerialumas.
Meno kritikų teigimu, menininkė I.Floresku darbų parodos tema „Panardinta biblioteka“ kelia daugybę klausimų. Tai - tarsi liudijimas apie menininkės pastangas įamžinti daiktus, knygas (didžiųjų klasikų ir šiuolaikinių menininkų darbus, religinę ir pasaulietinę literatūrą) patikint jūros srovėms. Kartais „įsisąmoninant atsitiktinumą“, kaip teigia pati fotografė, o kartais visai neatsitiktinai, norint atskleisti plačią rumunų kultūrą. Netgi, - tautos skriaudas per Ceausescu vykdytas skerdynes tuo metu, kai buvo sugriautas penktadalis Bukarešto miesto (tai glaustai vaizduojama nuotraukomis iš „Bucurestiul Disparut“ serijos).
Po I.Floreku parodos „Žmogiškoji sintezė“, surengtos Šiuolaikinio meno studijoje-galerijoje „Pino Casagrande“ Romoje, ir parodos „Panardinta biblioteka“ Nacionaliniame šiuolaikinio meno muziejuje Bukarešte sėkmės, pastaroji paroda praėjusių metų rudenį pasipildė naujais menininkės darbais. Tokia ji pasiekė ir Kauną, kur italų menininkės kūrinius bus galima apžiūrėti iki kovo 13 dienos.