Pirmoji šioje serijoje - literatūrologės Loretos Jakonytės monografija „Karvės kuolas Pilies gatvėje“ apie rašytojos Renatos Šerelytės kūrybą.
R.Šerelytės kūrybos studija siekiama aptarti ligšiolinę rašytojos, recenzijų autorės, laidų vedėjos kūrybos visumą - nagrinėjamos bemaž visos Šerelytės raiškos sritys ir žanrai: proza (novelės, romanai, esė), kūryba vaikams (poezija, pasakos, istorinės apysakos), literatūros kritika (recenzijos, apžvalgos), publicistika.
„Nūdienos literatūros laukas pilnas Renatos Šerelytės tekstų: 16 knygų, apie 200 recenzijų, per 100 publicistikos straipsnių, keliasdešimt interviu. Jos prozos vertimai atstovauja lietuvių literatūrai užsienyje, kūriniai apdovanojami premijomis, nagrinėjami universitetuose, siūlomi „Metų knygos“ rinkimams“, - vardija L. Jakonytė.
Debiutinis R. Šerelytės novelių rinkinys „Žuvies darinėjimas“ išėjo 1995 metais, o praėjus vos penkiolikai metų literatūros lauke pasklido įspūdingi rašytojos tekstų masyvai. Literatūros kritikai rašytojos kūryboje įžvelgia savitą stilistiką ir atnaujintą kaimo interpretaciją. Pasak L. Jakonytės, atidžiau įsižiūrėti į Šerelytę skatina ir tai, kad jai pripažįstamas šiuolaikinės lietuvių literatūros reprezentantės statusas: jos kūryba įtraukiama į svarbiausias užsienio skaitytojams skirtas antologijas, trys pirmieji romanai pasirodė lenkų bei vokiečių kalbomis, tekstai įvertinami Lietuvos ir užsienio premijomis, o pati autorė pakviesta rengti kalbas valstybės prezidentei.
R. Šerelytė gimė 1970 m. Šimonyse (Kupiškio r.), studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete, dirbo kultūrinėje spaudoje, vedė televizijos laidą, rengė komentarus Lietuvos radijuje, nuo 2009 m. redaguoja JAV leidžiamo seniausio išeivijos dienraščio „Draugas“ šeštadieninį priedą „Kultūra“, tais pačiais metais pradėjo talkinti Prezidento spaudos tarnybai.
Pirmasis rašytojos romanas „Ledynmečio žvaigždės“ 2000 m. apdovanotas Žemaitės premija, vėliau sekė romanai „Vardas tamsoje“ ir „Mėlynbarzdžio vaikai“, o 2010 m. išleistas ketvirtasis R. Šerelytės romanas „Vėjo raitelis“, kuriuo, pasak literatūrologų, rašytoja grįžta prie „modernistinio manierizmo“, t.y. grotesko, fantasmagorijos, mistikos.