Elektroninių knygų era dar neatėjo (nuotraukos)

Į Vilniaus knygų mugės sales kiekvienais metais vis drąsiau žengia ir elektroninės knygos.

Tačiau lankytojai su jomis kol kas tiktai koketuoja – nedrąsiai pavarto rankose, pasiteirauja kainos ir sliūkina prie simpatiškesnių leidinių – tradicinių popierinių knygų.

Akivaizdu, kad lietuvių skaitytojų rankose artimiausiu metu dažniau matysime ne skaitytuvą, o įprastą knygą. Jų netenkina kaina – mugėje siūlomi elektroniniai knygų skaitytuvai kainuoja nuo 700 litų.

Skaitytojų nevilioja ir skurdokas elektroninių leidinių pasirinkimas – juk ar gali keli šimtai legalių lietuviškų elektroninių knygų konkuruoti su tūkstančiais popierinių „meilužių”, mugės lankytojus iš visų kampų tik ir kviečiančių jas paimti.

Meilę tradicinei knygai kol kas išpažįsta ir leidėjai. „Mes pasiruošę leisti ir elektronines knygas, tačiau jų kol kas skaitytojams nelabai ir reikia.

Be to, niekas netvarko teisinės bazės. Todėl yra dar daugybė problemų, susijusių su piratavimu, apmokėjimu, autorių teisėmis”, – kalbėjo „Baltų lankų” vadovas Saulius Žukas.

Ir kiti leidėjai šventai tiki, kad nors elektroninės knygos ateityje ir populiarės, bet jos tikrai neišstums tradicinių.

„Dar daugybę metų lygiagrečiai gyvuos ir elektroninė, ir popierinė knyga. Taip, kaip daugybę metų greta gyvuoja radijas ir televizija”, – įsitikinę jie.

Kol elektroninės knygos laukia savo valandos, leidyklos mugės lankytojus megzti romanų su knygomis, kaip ir kasmet, kviečia nuolaidų viliotiniu.

Leidyklos „Alma littera” darbuotojai ant visų savo siūlomų knygų užklijavo dvi kainas – mugės ir knygyno.

Nors toks sprendimas atrodo tartum priekaištas knygynams, kartais užsidedantiems ir 50 procentų antkainį, lankytojai akivaizdžiai mato, kad mugėje jie sutaupys mažiausiai du ar tris litus. Tuo atveju, jeigu pirks neseniai išleistą knygą.

Jei lankytojas susivilios prieš kelerius ar daugiau metų pasirodžiusiu leidiniu, kai kuriuos jų galės įsigyti net už daugiau nei perpus mažesnę kainą.

Tarkime, anksčiau 60 litų kainavusį T.C.Boyle’o romaną „Uždaras ratas” mugėje galima įsigyti už 9 litus, o 40 litų kainavusį „Mokomąjį lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną” – už 15 litų.

Didžiuliais užrašais, siūlančiais nuolaidas iki 40 ar net 70 proc., pasipuošę daugumos leidyklų stendai.

Pigesnės nei knygynuose knygos – tik viena iš skaitytojus į mugę viliojančių priežasčių.

Bent jau kai kurie leidėjai įsitikinę, kad žmones į mugę labiau nei nuolaidos vilioja kultūros renginiai ir galimybė pabendrauti su rašytojais.

Šiemet mugėje dalyvaus per 20 užsienio ir per 100 lietuvių rašytojų.

Nors šiemet į ją neatvyks tokių pasaulinių žvaigždžių, kaip prieš keletą metų viešėjęs amerikiečių rašytojas Johnas Irvingas, mugės svečiai pristatys išties margaspalves knygas, kurios turėtų patenkinti įvairiausią skonį.

Istorijos mėgėjai neturėtų praleisti susitikimo su rusų kilmės amerikiečių istoriku Yuri Slezkine’u. Stilingos prozos gerbėjams rašytoja iš Suomijos Sofi Oksanen pristatys savo romaną „Valymas”.

Paaugliai neturėtų pražiopsoti galimybės susitikti su britų rašytoju Kevinu Brooksu.

Šmaikščių romanų apie vyro ir moters santykius gerbėjus džiugins juodaodis britas Mike’as Gayle’as. Kitaip pažvelgti į prancūzų įpročius ir tradicijas pakvies rašytojas iš Paryžiaus Stephenas Clarke’as.

Žanrų ir stilių įvairove pradžiugins ir lietuvių rašytojai.

Barokiniu romanu „Silva rerum” išgarsėjusi rašytoja Kristina Sabaliauskaitė pristatys minėto romano tęsinį.

Mugėje turėtų pasirodyti ir literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė, kurios monografijos apie poetą Sigitą Gedą „Tragiškasis meilės laukas” vakar teiravosi ne vienas lankytojas.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos atstovai juos turėjo nuvilti – mat liko tik keliasdešimt neišpirktų egzempliorių, kuriuos bus galima įsigyti šiandien.

„Jei nereikėtų mugėje dirbti, visas keturias dienas praleisčiau vaikams skirtoje salėje”, – šyptelėjo leidėjas ir vienas mugės rengėjų Gytis Vaškelis.

Ir iš tiesų – prie rimtomis save vadinančių leidyklų stendų vyksta tik pirkėjų ir leidėjų bendravimas bei prekyba knygomis, o vaikams skirtoje salėje atsiveria visiškai kitokia atmosfera. Gyvybinga, dinamiška, įvairi.

Vaikai čia piešia, mokosi knygos įrišimo būdų, iliustravimo technikų, bendrauja su autoriais arba tiesiog žaidžia draugiškoje knygų aplinkoje.

Vilniaus knygų mugė truks iki vasario 20 dienos. Vakar buvo Bičiulių diena, šiandien 10–21 val. – Ilgasis penktadienis, rytoj 10–21 val. – Nekasdienių pasimatymų diena, sekmadienį 10–17 val. – Šeimos diena.

Mugės dalyviai – 220 kompanijų iš 9 valstybių. Joje numatyta 330 renginių, tarp jų – 66 vaikams ir visai šeimai, 50 kūrybinės studijos renginių, 10 meno parodų, 4 Diskusijų klubo diskusijos, 8 apdovanojimų ceremonijos.

Bilietų kaina – 10 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams – 7 Lt. Bilietas į visas keturias mugės dienas kainuoja 25 Lt.

Knygų mugės lankytojų laukia įvairi kultūrinių renginių programa. Susitikti su skaitytojais atvyksta per 20 užsienio rašytojų.

Žanrų įvairove džiugins lietuvių autoriai: Liutauras Degėsys pristatys esė rinktinę „Prisiminimų prisiminimai”, Sigitas Parulskis – trumpų tekstų knygą „Prieš mirtį norisi švelnaus”, naujus romanus – Renata Šerelytė („Vėjo raitelis”) ir Seserys Poison („Šabaš”).

Susitikimuose eiles skaitys Vladas Braziūnas, Julius Keleras, Ilzė Butkutė, Marius Burokas, Domantas Razauskas, o Alfonso Andriuškevičiaus vėlyvųjų tekstų rinktinė apima ir poezijos, ir prozos žanrus.

Jauniesiems skaitytojams naujas knygas skyrė Marcelijus Martinaitis, Kazys Saja, Jonas Liniauskas, Lina Žutautė, Rita Urbonavičiūtė, Birutė Mar ir netgi Vytautas Landsbergis.

Knygų bičiulių laukia dar viena džiugi naujiena – nemokamas autobusas, kuris lankytojus į mugę veš penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo Katedros aikštės.