Vilniaus knygų mugėje pristatytą knygą „Poezijos liudijimas. Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius“ lietuvių kalba išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Iš lenkų kalbos paskaitas išvertė Brigita Speičytė ir Mindaugas Kvietkauskas. Leidinyje spausdinami ir paties C.Miloszo bei kitų autorių eilėraščių lietuviški vertimai.
Pasak literatūrologo, vertėjo M. Kvietkausko, C. Miloszo paskaitų objektas - poezija, toji kūrybos sritis, kuriai kviestinis lektorius ir atstovavo.
„Šiose paskaitose C. Miloszas dėsto savo pažiūras į poeziją, savo paties, kaip poeto, laikyseną, savo poezijos tradiciją ir poezijos ateities perspektyvą. Paskaitose poetas komentavo ir nemažai savo kūrybos, bet citavo ir kitos lenkų Nobelio premijos laureatės poetės Wislawos Szymborskos, Zbignevo Herberto, kitų autorių poezijos, turėjusios C. Miloszui didelę įtaką“, - sakė M. Kvietkauskas, išvertęs į lietuvių kalbą ir knygoje publikuojamus eilėraščius.
C. Miloszo paskaitos, pasak leidėjų, tai ne tik poezijos liudijimai, bet ir įdomūs svarstymai, komentarai, kuriuose atsiskleidžia laisvo žmogaus, nesigėdijančio, bet ir nesigiriančio savo paveldu požiūris, išvengiantis Rytų ir Vidurio europiečiams neretai būdingo „pataikavimo Vakarų intelektualiniams papročiams“.
C.Miloszas savo paskaitas skaitė Harvardo universiteto Charleso Elioto Nortono katedroje. 1925 metais įkurta katedra pavadinta vieno iš Harvardo universiteto literatūros ir meno istorijos profesorių vardu. Iki pat šių dienų į šią katedrą kviečiami žymūs pasaulio menininkai, rašytojai, kritikai, muzikai, dailininkai šešiomis paskaitomis aptarti savo atstovaujamą sritį. Paskaitas šioje katedroje yra skaitę poetas Thomas Stearnsas Eliotas, kompozitorius Igoris Stravinskis, rašytojai Jorge Luisas Borgesas, Umberto Eco, Orhanas Pamukas, kiti garbūs lektoriai.
Pasak literatūrologės B. Speičytės, visos C. Miloszo paskaitos yra svarstymai apie meno vietą moderniajame besikeičiančiame pasaulyje.
„Ši knyga C. Miloszo knygų kontekste yra ypatinga tuo, kad jos kalba yra labai sodri, įtaigi, bet kartu plačiajai publikai prieinama C. Miloszo poetinių pažiūrų santrauka, įvadas į jo poetinį ir intelektualinį universumą“, - sakė B. Speičytė.
Vilniaus knygų mugėje šįmet ypatingas dėmesys skiriamas C. Miloszo gyvenimui ir kūrybai, pirmą kartą veikiančioje Knygų kino salėje rodomi dokumentiniai filmai apie C. Miloszą, jo sugrįžimus į Lietuvą, o šeštadienį bus rodomas vaidybinis filmas pagal C. Miloszo biografinę apysaką „Isos slėnis“.
C. Miloszo metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia dar keletą proginių knygų, tarp jų - straipsnių rinkinį, skirtą C. Miloszo ryšiams su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra. Jubiliejui turėtų pasirodyti profesorės Viktorijos Daujotytės ir M. Kvietkausko baigiama rašyti monografija apie lietuviškus C. Miloszo kontekstus. Literatūrologė B. Speičytė rengia atnaujintą C. Miloszo poezijos rinkinį su naujais jo eilėraščių vertimais į lietuvių kalbą.
C. Miloszas gimė 1911 m. birželio 30 dieną Šeteniuose, Kėdainių apskrityje. 1920 m. Vilniuje mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje. 1934 m. Vilniaus Stepono Batoro universitete baigė Teisės fakultetą, persikėlė į Varšuvą. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo diplomatinį darbą Lenkijos ambasadoje JAV, vėliau dėstė Amerikos universitetuose. Mirė 2004 m., palaidotas Krokuvoje (Lenkija).
2011-uosius Lietuvos ir Lenkijos Seimai yra paskelbę C. Miloszo metais.