Šio filmo moterų ir vyrų ansambliams su lyderiais - Leila
Hatami ir Peymanu Moadi , italų aktorės Isabellos
Rossellini vadovaujama tarptautinė žiuri taip
pat įteikė geriausios aktorės ir geriausio aktoriaus „Sidabrinio
lokio“ apdovanojimus.
A.Farhadi juosta, besigilinanti į kintančias išsilavinusios
Irano visuomenės miesto elito vertybes, buvo laikoma favorite
laimėti šio prestižinio Europos festivalio laurus. Dėl „Auksinio
lokio“ apdovanojimo Berlynalėje šiemet varžėsi 16 filmų.
Juostoje pasakojama apie nesėkmingą Simin mėginimą paduoti
skyrybų prašymą. Skirtis ji nori todėl, kad vyras atsisako su ja
ir jų dukterimi išvykti iš Irano. Naderas savo ruožtu nuogąstauja
dėl tėvo, kuris serga Alzheimeriu.
Žmonai išsikrausčius, vyras susiranda nėščią pamaldžią
moterį, kuri be vyro žinios sutinka prižiūrėti Nadero tėvą.
Drama dar nuožmesnė, kai jaunoji moteris patiria persileidimą.
„Man nekilo nė mintis, kad laimėsiu šį prizą“, - pareiškė
A.Farhadi, kuris 2009 metų Berlynalėje laimėjo geriausio
režisieriaus apdovanojimą už juostą „Apie Elį“.
Savo dėkojimo kalboje jis atidavė pagarbą savo kolegai Jafarui
Panahi, kurį persekioja valdžia.
„Norėčiau šia proga pagalvoti apie savo šalies žmones -
šalies, kurioje išaugau ir išgirdau savo istorijas, žmones“, -
sakė 1972 metais gimęs ir penkis filmus sukūręs A.Farhadi.
„Tai kantrūs ir geri žmonės. Norėčiau pagalvoti apie Jafarą
Panahi. Esu tikras, kad jo problemos netrukus išsispręs ir jis
stovės čia kitais metais“, - pridūrė jis.
Irano vyriausybė buvo uždraudusi A.Farhadi kurti filmus, kai
režisierius viešai užtarė disidentą kino kūrėją J.Panahi.
Vėliau šis draudimas buvo atšauktas.
J.Panahi užrūstino Teheraną, sukūręs filmą apie 2009 metų
birželį vykusius masinius protestus prieš Irano prezidento Mahmoudo
Ahmadinejado ginčijamą perrinkimą.
J.Panahi už „propagandą prieš sistemą“ pernai gruodį buvo
nuteistas kalėti šešerius metus; jam taip pat buvo uždrausta kurti
filmus 20 metų. Nors 50 metų kino kūrėjas šiuo metu yra paleistas
už užstatą, jam draudžiama išvykti iš šalies.
Antras pagal svarbą Didysis žiuri prizas atiteko nespalvotai
filosofinei parabolei „Turino žirgas“ (A torinoi lo) apie vieną su
dukterimi gyvenantį valstietį ir jo nusikamavusį žirgą. Šią
asketiškai minimalistinę juostą sukūrė Vengrijos veteranas Bela
Tarras.
Vokiečių kūrėjas Ulrichas Koehleris
laimėjo geriausio režisieriaus „Sidabro lokį“ už „Miegligę“
(Schlafkrankheit). Šiame filme pasakojama apie nostalgijos kamuojamą
vakariečių humanitarinės pagalbos darbuotojų šeimą, negalinčią
atsispirti Afrikos kerams.
„Norėčiau padėkoti savo tėvams, kurie mums, vaikams, suteikė
galimybę gyventi tokį baimės nevaržomą ir jaudinantį gyvenimą“,
- sakė U.Koehleris, kuris išaugo Zaire, šiandieninėje Kongo
Demokratinėje Respublikoje, ir kurio tėvai patys buvo humanitarinės
pagalbos darbuotojai.
„Sidabrinis lokys“ už geriausią scenarijų atiteko dramos
„Kraujo atlaidumas“ (The Forgiveness of Blood) režisieriui Joshuai
Marstonui ir albanų autoriui Andamionui
Muratajui.
Šiame filme, kurio veiksmas vyksta Albanijoje, pasakojama apie
paauglį berniuką ir jo jaunesnę seserį, kurių šeima po nužudymo
dėl žemės yra įsukama į kruviną nesantaiką.
Specialų Berlynalės įkūrėjo Alfredo Bauerio prizą už
inovacijas laimėjo vokiečių režisieriaus Andreso Veielio (Andreso
Fejelio) kūrinys „Jei ne mes, tai kas“ (Wer wenn nicht wir).
„Sidabrinis lokys“ už geriausią pirmąjį filmą buvo skirtas
JAV kūrėjui Andrew Okpeahai MacLeanui
už juostą „Ant ledo“ (Sikumi/On the Ice). Tai pirmasis filmas
pastatytas išimtinai inupiakų kalba - inuitų kalbai priklausančiu
dialektu, kuriuo kalbama šiaurinėje Aliaskoje.
Prizą „Teddy“ už geriausią filmą gėjų ar lesbiečių
tematika laimėjo Argentinos režisierius Marco Bergerio filmas
„Nesantysis“ (Ausente).
Pernai „Auksinis lokys“ atiteko turkų režisieriaus Semiho
Kaplanoglu dramai „Medus“ (Bal), pasakojančiai
apie septynerių metų berniuką, ieškantį savo dingusio tėvo ir
gyvenimo prasmės.
Berlynalėje per vienuolika dienų buvo parodyta iš viso beveik
400 filmų, sukurtų 58 šalyse. Žiūrovai taip pat galėjo pamatyti
trimates kino juostas, kurias sukūrė kultiniai nepriklausomo kino
kūrėjai Wimas Wendersas ir Werneris Herzogas
.
Festivalyje taip pat buvo parodyta aštrios politinės
dokumentikos, įskaitant filmą apie Rusijoje kalinamą buvusį naftos
magnatą Michailą Chodorkovskį.