Jau dešimtmetį Niujorke gyvenantis ir kuriantis menininkas į Vilnių atskrido daugiau negu prieš savaitę. Tačiau tą laiką praleido ne bendraudamas su bičiuliais, o rengdamas savo parodą, kuri rytoj vakare atidaroma sostinės „Vartų” galerijoje.
Šia įspūdinga, visas galerijos sales užimančia 41 metų Ž.Kempino paroda „Vartai” pažymi savo veiklos dvidešimtmetį.
– Koks svarbiausias dalykas kuriant naują darbą? – paklausiau Ž.Kempino.
– Kad jis būtų vizualiai paveikus. Dirbu tik su tokiomis idėjomis. Tų idėjų be galo daug, bet atmetu visą tą konceptualizmą, kurį galima ir ant sienos užrašyti. Įdomu tai, kad kurdamas vizualiai patrauklius dalykus naudoju ir nematomas medžiagas, pavyzdžiui, vėją ar garsą. Vėjas dažnai tampa mano kūrinių varikliu.
Arba štai statiškose kolonose dėl optinio vibravimo bei žiūrovo judėjimo ir erdvėje atsiranda judėjimas. Paradoksalu, kad to judėjimo šaltinis – ne koks nors ventiliatorius, o pats žiūrovas.
– Pastaruoju metu savo darbus nuolat rodote prestižinėse Europos ir JAV galerijose bei muziejuose.
Kodėl Vilniuje pasirinkote „Vartus”?
– Prieš keletą metų beveik nieko nežinojau apie šią galeriją. Venecijos bienalėje man didžiulį įspūdį padarė „Vartų” direktorės Lauros Rutkutės profesionalumas.
Mielai su ja bendradarbiauju.
– Kaip atrinkote darbus parodai? Ar jie tilps nelabai didelėse galerijos salėse?
– Daug ką iš tiesų diktuoja architektūra. Pavyzdžiui, „Kolonos” specialiai pritaikytos pirmajai galerijos salei. Čia įdomios lubos ir įėjimas, todėl norėjosi sukurti iškilmingesnę atmosferą. Juolab kad mano paroda sutapo ir su galerijos jubiliejumi.
Šalia esantis kvadratinis kambarys puikiai tinka videoprojekcijai, kuri sukurta 2006 metais. O jos sumanymas dar gerokai senesnis.
Kurdamas šį darbą susipažinau su savo žmona Angela, nes ėjau pasiskolinti videokamerų pas jos darbdavį. Kol laukiau, pradėjome plepėti apie Niujorko universiteto Hanterio koledžą, kuriame mokiausi, ji tuo metu dar tik ruošėsi stoti.
Videoprojekcija neatsitiktinai rodoma šalia „Kolonų”.
„Kolonos” – tai vertikalės, statika, klasika, juoda ir balta spalvos, optinis menas, erdvė, architektūra. O čia pat – labai kontrastingas horizontalus kūrinys: gatvės, spalvos, garsai.
– Kai Vilnių pasiekė žinia, kad ne tik vedėte japonų kilmės amerikietę, bet ir turite du sūnus, jūsų kolegos dejavo, kad baigėsi gero menininko karjera. Tačiau dabar aišku, kad tuo metu ji tik prasidėjo.
– Niekam ne paslaptis, kad Lietuva – dejonių šalis. (Juokiasi.)
Šeima man tikrai niekada netrukdė. Greičiau atvirkščiai.
Septynerius metus Niujorke dirbau interjero dizaineriu. Turiu tam sugebėjimų. Juk reikėjo pinigų ne tik pragyvenimui, bet ir studijoms. Tai buvo įdomus ir nenuobodus darbas.
O mano profesionali karjera prasidėjo tik 2006 metais – nuo tada tam skiriu visą laiką.
– Naujausias projektas šioje parodoje – ventiliatoriumi sukurti piešiniai. Ar jie atsirado po to, kai praėjusį rudenį jūsų darbas buvo pristatytas piešinių parodoje Niujorko moderniojo meno muziejuje (MoMA)?
– Kai tos parodos kuratorė atėjo į mano studiją, parodžiau jai projekto eskizus. Šiuo atveju ventiliatorių naudoju kaip molbertą ir piešimas tušu tampa pusiau mechaniniu, pusiau sąmoningu veiksmu.
Tačiau parodai reikėjo ne piešinių, o mano kinetinės skulptūros, kuri pratęsia klasikinę piešinio tradiciją erdvėje. Kuratorė susidomėjo dviem mano darbais – „Dviguba O” ir „Oaze”.
Tačiau didžiulei muziejaus erdvei labiau tiko pirmasis.
– Ar kas nors jūsų gyvenime pasikeitė pristačius darbą tokio lygio muziejuje?
– Mano žmona Angela pasakė, kad pirmą kartą mano darbas parodytas plačiajai publikai.
Akivaizdu, kad į Niujorko galerijų rajoną daugiausia užsuka specialistai, kurie rašo apie meną, jį perka ar parduoda. Tokių žmonių nėra labai daug.
O MoMA – tokia vieta, kurią aplanko visi turistai, kurie bent šiek tiek mėgsta meną.
– Dar gyvendamas Lietuvoje esate sukūręs scenografiją keliems pirmiesiems režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliams. Gal tai padarė įtakos ir dabartiniams darbams?
– Kiekviena patirtis turi įtakos mūsų veiksmams.
Teatras man padėjo suprasti, kuo scenografija skiriasi nuo instaliacijos.
Žiūrovas teatre sceną dažniausiai mato tik iš vieno taško. Todėl ten labai daug šviesos ar tamsos kuriamos iliuzijos, daug butaforijos.
O į instaliaciją galima įeiti, ją pajusti ir apžiūrėti iš įvairių pusių. Tai trimatis savarankiškas kūrinys, o scenografija – tiktai plokščias vaizdas, vienas iš daugelio spektaklio elementų.
Įdomu, kad sukūręs scenografiją keliems Oskaro spektakliams pajutau, jog esu labiau pripažintas ne vizualiojo meno, o teatro aplinkoje. Mano darbais labiau domėjosi teatro žmonės, o ne dailės kritikai.
Man buvo šiek tiek apmaudu, nes nesiruošiau būti scenografas, o tuos darbus padariau vien remdamasis savo vizualiojo meno suvokimu.
Žinojau, kad kiekvienas ambicingas menininkas turi nuvažiuoti į Niujorką nors pasižvalgyti. Tad išvažiavau.
Vilnietis dailininkas gyvena Niujorke
* Ž.Kempinas gimė 1969 m. Plungėje, jau daugiau nei dešimt metų gyvena Niujorke.
* Pelnė daug apdovanojimų. 2007 m. laimėjo prestižinę A.Calderio premiją.
* Personalines parodas menininkas jau yra surengęs Y.Lambert’o galerijoje Niujorke, Baltijos šiuolaikinio meno centre Geitshede (Jungtinė Karalystė), Vienos Kunsthalėje, Vilniaus šiuolaikinio meno centre, Paryžiaus „Palais de Tokyo” ir „P.S.1” šiuolaikinio meno centre Niujorke.
* 2009 metais jis su „Vartų” galerija atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje. Praėjusį rudenį jo darbas „Dviguba O” buvo eksponuojamas Niujorko moderniojo meno muziejuje (MoMA).
„Vartų” galerijai – 20 metų
* 20 metų sukaktį švenčiantys „Vartai” – viena pirmųjų privačių Lietuvos galerijų. Savo veiklą ji pradėjo 1991 metais. Galerijos savininkė – N.Rutkienė, o direktorė ir svarbiausių parodų kuratorė – L.Rutkutė.
* Per du dešimtmečius galerija įsitvirtino kaip vienas svarbiausių Lietuvos parodinio gyvenimo taškų. Joje pristatomos Lietuvos ir užsienio šiuolaikinių menininkų parodos, surengti pirmieji šiuolaikinio meno aukcionai.
* „Vartai” reprezentuoja šalies menininkus svarbiose tarptautinėse meno pasaulio parodose, tokiose kaip Venecijos, Liverpulio bienalės, Madrido, Vienos, Kelno meno mugės.