Knygų labirinte – rašytojų žodžiai apie save

Prie populiariausių leidyklų stendų geriau buvo net nekišti nosies – skaitytojų, norinčių pavartyti ar įsigyti knygų, spūstys priminė skruzdėlyną ar sausakimšą troleibusą.

Nenuostabu, kad didžiulio dėmesio sulaukė ir skaitytojų mėgstamų knygų autoriai – tiek lietuvių, tiek užsienio.

Į susitikimus su jais neretai prisigrūsdavo net ir „Litexpo” rūmų didžioji salė, kuri kartais pasirodydavo per maža tokiems renginiams.

Ką jau kalbėti apie kuklesnes sales, kuriose vykusiuose renginiuose irgi netrūko žiūrovų.

„Algimanto Čekuolio gerbėjų gausa niekas nepralenks”, – ištarė vienas lietuvių rašytojas.

Ir išties – susitikime su knygos „Šešios progos numirti” autoriumi net musė neturėjo kur praskristi.

Įdomiausia, kad A.Čekuolis – bene vienintelis rašytojas, kuris ant savo naujausios knygos pasirašinėjo visas keturias mugės dienas – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.

Norinčiųjų gauti jo autografą netrūko – visą laiką vinguriavo ilgesnė ar trumpesnė A.Čekuolio gerbėjų eilė.

Gerbėjų nestokojo ir „Lietuvos ryto” žurnalistė bei rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Ją išgarsino anksčiau pasirodęs romanas „Silva rerum”, o mugėje rašytoja pristatė jo tęsinį „Silva rerum II”, kurio maždaug tūkstantį egzempliorių gerbėjai išgraibstė dar iki susitikimo su autore.

„Šiurpstu, kai sakoma, kad „Silva rerum” – barokinis romanas. Juk neįmanoma su savo mąstymu teleportuotis į XVII amžių.

Vis dėlto – tai ne barokinis romanas, o romanas apie baroką”, – gausiai susirinkusiems skaitytojams aiškino K.Sabaliauskaitė.

Jai pritarė ir renginyje dalyvavęs istorikas Egidijus Aleksandravičius: „K.Sabaliauskaitės romanuose ieškoma atsakymų į klausimus, kuriuos mes keliame sau. Tai dialogas su praeitimi, siekis išsiaiškinti, ko mes galime pasimokyti iš praeities.”

Mugėje net dvi savo knygas pristatė ir Lietuvoje viešintis poetas Tomas Venclova. Tai – poezijos rinktinė „Visi eilėraščiai” ir eseistinė knyga „Vilnius. Asmeninė istorija”.

Abiejuose pristatymuose T.Venclova su gerbėjais ne tik dalijosi šių knygų parašymo aplinkybėmis, bet ir pažėrė nemažai atsiminimų.

Paklaustas, kaip motina pakentė maištingą sūnaus charakterį, T.Venclova teigė, kad motina net skatino jį emigruoti.

„Kai išvykau iš sovietinės Lietuvos, maniau, kad motinos daugiau nebeišvysiu.

Kaip parodė ateitis, taip neatsitiko.

Šiaip ar taip, tai buvo didžiausia sovietų valdžios bausmė, nes visų kitų bausmių aš ne tik nebijojau, bet ir laikiau jas garbės reikalu”, – pasakojo T.Venclova.

1961 metais KGB tardymą patyręs T.Venclova prisiminė, kad daug vėliau jam teko susipažinti su sovietinio saugumo tarnybų apie jį rinktomis bylomis.

Poetas net didžiuojasi, kad jose rado apibūdinimą, kurio greičiausiai nerastum jokioje kitoje byloje.

„Dėl griežtai neigiamo požiūrio į sistemą T.Venclovos operatyvinis panaudojimas yra mažai tikėtinas”, – rašoma byloje.

„Sulaukęs 46 metų supratau, kad reikia rašyti apie tai, ką žinau ir pažįstu – apie Vilnių, sutiktus žmones, sovietinę armiją”, – susitikime su skaitytojais ištarė Herkus Kunčius.

Produktyvusis rašytojas mugėje pristatė ką tik pasirodžiusį romaną „Lietuvis Vilniuje”.

Skaitytojai, atsivertę šį romaną, tikrai neturėtų nuobodžiauti – bus progos pasijuokti tiek iš aprašomų situacijų, tiek iš savęs, nes pagrindinis personažas Napoleonas Šeputis atspindi savotiškai apibendrintą lietuvio charakterį.

Šilumą ir gerą nuotaiką spinduliavo į mugę iš JAV atskridęs filosofas Algis Mickūnas, pristatęs knygą „Summa erotica”.

„Pasaulis tikrai nėra toks blogas, kokį mes jį įsivaizduojame. Jame viskas yra reikšminga, žinoma, jei stengiamės dėmesingai gyventi.

Mes nieko nenusinešime į kapus, todėl gyvenimas neturi kainos. Didžiausias užmokestis, jeigu ateityje kas nors atseks pėdsakus, kuriuos kiekvienas mūsų kasdien paliekame”, – šypsodamasis kalbėjo A.Mickūnas.

„Mane čia visi įžeidinėja. Kur tik pasisuku, vis išgirstu: Stepheno užpakalis, Clarke’o užpakalis”, – juokavo mugės svečias iš Paryžiaus S.Clarke’as, pristatęs kelis romanus, ant kurių viršelių šmėžuoja žodis „mėšlas”.

S.Clarke’ui užkliuvo lietuviškoji galūnė „-as”, labai primenanti anglų kalbos žodį „ass” (išvertus į lietuvių kalbą – „užpakalis”). Todėl humoristinius romanus rašantis S.Clarke’as nepraleido progos prajuokinti publikos.

S.Clarke’as prisiminė įvykį, susijusį su jo knyga, ant kurios viršelio buvo pavaizduota Prancūzijos vėliava.

„Kadangi ant vėliavos puikavosi žodis „merde” (išvertus iš prancūzų kalbos – „mėšlas”), vieną žmogų, prekiavusį mano knygomis, suėmė ir į nuovadą nuvežė policija. Džiugu, kad viskas baigėsi laimingai – jį paleido.

Bet tokių juokingų situacijų Paryžiuje – nors vežimu vežk.

Aš jas užsirašinėju, o vėliau panaudoju rašydamas romaną”, – kalbėjo S.Clarke’as.

Romanų paaugliams autorius iš Didžiosios Britanijos Kevinas Brooksas prisipažino, kad niekada neplanavo būti paauglių rašytojas.

„Taip išėjo, kad pirmasis mano romanas buvo apie keistą nepilnametį. Man taip patiko rašyti apie paauglius, kad iki šiol tai ir darau.

Tiesa, pastaruoju metu pradėjau rašyti ir knygas suaugusiesiems. Tai – trileriai”, – pilnai salei jaunųjų skaitytojų kalbėjo K.Brooksas.

Egzotiškos išvaizdos viešnia iš Suomijos Sofi Oksanen, atrodo, moka geriau rašyti nei kalbėti.

Skirtingai nei jos romanas „Valymas”, kuris yra išties įtemptas ir gerai parašytas, susitikimas su feministe bei gote vadinama rašytoja buvo išpliuręs – vangus, banalus ir ne itin prasmingas.

Nors šiųmetėje knygų mugėje, kurioje, nepatvirtintais duomenimis, apsilankė apie 60 tūkstančių žmonių, buvo ir tokių nelabai vykusių renginių, tikėtina, kad lankytojų atmintyje ir širdyje po mugės išliko geras jausmas, kuris galbūt juos lydės ir skaitant įsigytas knygas.

* Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kūrybingiausia praėjusių metų knyga paskelbė V.Papievio romaną „Eiti”.

* Geriausios metų knygos rinkimuose suaugusiųjų kategorijoje laimėjo M.Martinaičio „Mes gyvenome”, vaikų – R.Černiausko „Vaikai ir vaiduokliai”, paauglių – V.Račicko „Baltos durys”.

* Naująja Patriotų premija pagerbti dviejų knygų autoriai – monografiją „Pilėnai ir Margiris” parašę D.Baronas ir D.Mačiulis bei knygą „Lietuvos kasdiena” išleidęs Z.Vitkus.

* J.Ivanauskaitės premija įteikta poetui R.Stankevičiui už eilėraščių knygą „Patys paprasčiausi burtažodžiai”.

* Gražiausia metų knyga išrinkta R.Janonienės „Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje”. Ją apipavidalino T.Mrazauskas.

* Bičiulių premija skirta literatūrologei D.Zabielaitei už verstinių knygų populiarinimą.