Pasak tapytojo A. Vozbino, į gyvenimą galima pažvelgti, kaip į meilės istoriją – nuo vaikystės iki gilios senatvės. Kiekviename amžiaus tarpsnyje meilė įgauna vis kitokias formas – prieraišumas motinai, drovus susižavėjimas, pirmasis įsimylėjimas, aistra, draugystė, meilė, neapykanta, ištikimybė, pagarba... Meilės jausmas turi ir saldumo, ir žiaurumo, ir tragizmo.
Istoriją galima traktuoti, kaip vyro ir moters santykių evoliuciją. Viskas prasidėjo dar nuo Adomo ir Ievos laikų. Pirmieji susidūrimai tarp genčių vyko ne tik dėl ganomų pievų, bet ir dėl gražių moterų. Trojos karas prasidėjo dėl dailiosios Elenos, Antonijaus ir Cezario aistra Kleopatrai keitė Egipto istoriją. Lemtingos moterys dažnai vienaip ar kitaip įtakodavo valdovus ir žymiuosius karvedžius.
Tapytojas erotiką suvokia kaip savirefleksiją, kaip galimybę į pasaulį pažvelgti kitokiu kampu. Erotizmo esama visur. Dažnai egzistencinis nerimas ir trapumas slepiasi meilės glėbyje. Daugelį mūsų veiksmų inspiruoja seksualinė trauka, tą įrodė psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas.
Dailininkas A. Vozbinas stengiasi plastiškai apžaisti meilės ir erotikos temą, kai kuriuose paveiksluose šiek tiek hiperbolizuodamas, kituose – ironiškai pasišaipydamas, trečiuose – emociškai užkoduodamas. Vienos tapybinės istorijos – labiau atviros, kitos abstrahuotos.
Paveikslų cikle „Erotines istorijos: balta, ruda, raudona, mėlyna, juoda“ tarsi teigiama, kad buvimas kartu turi skirtingus spalvinius pustonius, jausmo ir aistros gradacija gali būti nusakoma ir spalva.
Anot meno teoretiko prof. Antano Andrijausko, gaivališką dailininko Aleksandro Vozbino prigimtį išreiškiančios drobės savo įtaigia spalvų ir linijų magija žadina dramatiškus žiūrovo išgyvenimus.
Tapytojui svarbi ne tik potėpio galia, spalvos emocionalumas, netikėti dažų nutekėjimai, bet ir struktūriniai tapybos principai: pirmiausia kompozicija, harmoningi tapomų erdvių, linijų, spalvinių dėmių santykiai.
Aleksandro Vozbino kūriniuose modeliuojamos situacijos, tiesiant giją nuo nerealios būties į realybę. Tai laisva, emocijų prisodrinta, meditatyvi ir kartu ekspresyvi tapyba, pasižyminti išskirtine energija. A. Vozbino tapybinėse drobėse gausu groteskiškų vaizdų, paradoksalių situacijų, kurios provokuoja ir priverčia mąstyti. Kur riba tarp fantazijos ir tikrovės, paliekama spręsti žiūrovui.
Tapytojas Aleksandras Vozbinas Lietuvoje ir užsienyje surengė daugiau kaip 30 personalinių ir dalyvavo daugiau nei 300 grupinių parodų. Be tapybos ir pedagoginio darbo, A. Vozbinas imasi ir nepriklausomo parodų kuratoriaus veiklos, tapybos parodomis reprezentuoja Lietuvą užsienyje, organizuoja platų pripažinimą įgijusius tarptautinius plenerus „Soutine dienos”.