„Šviesos ir Tamsos kova – tai tik įspaudas žmogaus sąmonėje, tik mūsų vidinės kovos atspindys... Atsigręžę į savo vidinius konfliktus, atrandame, kad už liūdesio slepiasi baimė, pyktis, o už pykčio – bevertiškumo jausmas, už jo – nepatenkintas meilės poreikis, nepakankama meilė sau...
Tamsa ir Šviesa – tai tik dvi absoliuto dalys, dvi tobulos pradžios – be Tamsos nėra ir Šviesos, šešėlių, formų... Nebūtų ir mūsų šioje žemėje, jeigu neegzistuotų pirmapradė Tamsa. Giliai panirę į Tamsą ar į Šviesą, atrandame skirtingumus, bet ne priešybes... Pažinę ir priėmę vidinę Tamsą, atveriame savyje daugiau Šviesos.
Mūsų Tamsa – tai mūsų didinga ir gražioji paslaptis, neapčiuopiama gelmė. Giliai panirę į Tamsą ar į Šviesą, atrandame skirtingumus, bet ne priešybes...
Tamsa tokia pati svarbi kaip naktis po dienos, ramybė po aktyvios veiklos, moteriška energija šalia vyriškosios... Pažaiskime su energizuojančia ir įkvepiančia Šviesos energija. Priartėkime prie slaptingos ir traukiančios Tamsos karalystės... Minutei panirę į savo Tamsą – pajuntame jos vėsią ramybę, nepaliestą tuštumą, aksominį grožį... Pažinę ir priėmę vidinę Tamsą, savyje atveriame daugiau Šviesos, patiriame savo vientisumą...
Priimk savo tamsiąją pusę, ir kova pasibaigs...“ - teigiama spektaklio programoje
Spektaklio choreografė Edita Stundytė - vienaveiksmių šokio spektaklių „Plaukia Ofelija, skęsta“, „Pilkos valandos“, „Apie tyrąją Erendirą“ autorė, režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio „Tos akys“ bei operos „Meilės eliksyras“ choreografė.
Šiame, kaip ir kituose jos darbuose, atsispindi „vidinė ramybė, neskubrios ir nesudėtingos judesių sekos ir kažkoks begarsis ir begalinis veržimasis savęsp, tarsi choreografei svarbiau būtų per savo kūrybą pažinti save, o ne papasakoti susirinkusiems dar vieną istoriją.“ (Rūta Šalnaitė)
Muzikos autorė - jaunosios kartos kompozitorė Rita Mačiliūnaitė šiame projekte gyvena tuo pačiu tempu ir mąsto tomis pačiomis mintimis, kaip ir choreografė. Muzikoje atpažįstami natūralūs ir sintetiniai garsai, ambiente muzika ir tiksli ritmika, šviesa ir tamsa. Ši kontrasto principu kuriama harmonija įtraukia ir neša, diktuoja judesius plaukte plaukiančius vienas po kito, kartojamus ir kartojamus jų kanonus, persipinančius vienas su kitu ir taip kuriančius bendrą visumą – skirtybių dermę.
Užuomina apie pagrindinę spektaklio idėją žiūrovui pateikiama kita išraiškos priemone - videomenininko Mindaugo Arlinsko sukurtos videoprojekcijos įrėmina ir atrakina vidinį virsmą, kuris perteikiamas choreografija.
Šiame projekte šoka išraiškingas, savitą stilistiką perteikiantis šiuolaikinio šokio atlikėjų trio: Erika Vizbaraitė, Agnė Ramanauskaite ir Edita Stundytė.