Sostinės Valstybiniame jaunimo teatre šią savaitę įvyks premjerinis spektaklis „Keturiais vėjais”, pagrįstas keturvėjininkų kūryba ir paties Kazio Binkio biografijos motyvais.
Spektaklio idėjos autorius – 25 metų režisierius T.Jašinskas. Jis šią žiemą baigė režisūros magistro studijas Mejerholdo teatro centre Maskvoje.
– Kaip atsidūrėte Jaunimo teatre? – paklausiau T.Jašinsko.
– Įpusėjus studijoms turbūt kiekvienam kyla klausimas, ką daryti toliau?
Supratau, kad reikia imtis iniciatyvos, tad beveik visiems Lietuvos valstybiniams teatrams išsiunčiau žinią apie save ir laukiau jų pasiūlymų.
Vienintelis Jaunimo teatras manimi susidomėjo.
Vėliau šio teatro vadovas Algirdas Latėnas lankėsi Maskvoje, mes susitikome. Nuo tada ir rutuliojasi mano pažintis su šiuo teatru.
Rugsėjo pradžioje atsirado spektaklio „Keturiais vėjais” eskizas.
– Kodėl pasirinkote keturvėjininkus ir K.Binkį?
– Negaliu pasakyti, kad K.Binkiu susidomėjau ypač seniai.
Tai nutiko vartant mažą sovietinę knygelę J.Baltrušaičio namų bibliotekoje Maskvoje.
Ji buvo pagardinta smagiais faktais apie K.Binkio asmenybę ir keturvėjininkų judėjimą.
Mane sužavėjo K.Binkio gyvenimas, pilnas įvairiausių peripetijų ir netikėtų istorijų.
Mokyklos laikais net neįsivaizdavau, kad mes turime tokių nutrūktgalvių poetų, lietuvių literatūros pankų.
Ilgainiui pajutau, kad K.Binkio ir keturvėjininkų kūrybos principai man yra artimi.
Galiausiai parašiau pirmąją savo pjesę.
– Kaip sekėsi dirbti su aktoriais?
– Kartais susikirsdavau su aktoriais. Juk esu pradedantis režisierius, dar tik ieškantis savitos formos.
Per repeticijas aktoriai pasakydavo, kad to arba ano neįmanoma suvaidinti. Grįždavau namo ir perrašinėdavau pjesę.
Ją taisinėju iki šiol. Tai vargino, bet atsirado ir gražių dalykų.
– Ar jau galite apibrėžti savo teatrinę kryptį?
– Kol kas žinau tik tai, kas mane domina. Šiuo metu mane domina žmonės, kuriais verta sekti. Asmenybės, jų istorijos ir mūsų arba praėjusio laiko vertybės. Kokios jos ir ar jos apskritai egzistuoja už literatūros ribų?
Premjeriniu spektakliu irgi noriu šnekėti apie herojų. Kas tai yra? Koks jis buvo seniau? Koks dabar? Kas yra herojiškų savybių? Ar egzistuoja koks nors vienokio ar kitokio laikotarpio vedlys, idėja, mintis, kuria būtų galima beatodairiškai sekti?
– Ar ir ateityje planuojate kurti pjeses?
– Neduok Dieve! Labai džiaugiuosi šiuo savo bandymu. Kelias buvo šakotas ir vingiuotas, bet bent jau sau pasakiau, kad statysiu tik profesionalių dramaturgų pjeses.
Vis dėlto geriausia, kai kiekvienas užsiima tuo, ką moka geriausiai.
Dalyvauja festivaliuose
* T.Jašinskas diplominiam spektakliui pasirinko N.Gogolio „Pamišėlio užrašus”. Šis Klaipėdos universitete sukurtas vaidinimas buvo pristatytas Kretingos kultūros centre. Spektaklis dalyvavo tarptautiniame festivalyje Makedonijoje ir Maskvos tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Solo”.
* Maskvoje kartu su bendrakursiais sukūrė kelių dalių spektaklį apie N.Gogolio kūrybą. T.Jašinskas režisavo N.Gogolio „Apsiaustą”.
* Mejerholdo teatro centre pastatė magistrinį monospektaklį „Krytis” pagal A.Camus to paties pavadinimo romaną. Spektaklis jau buvo nukeliavęs į Ukrainą, gegužės mėnesį planuojama jį pristatyti Madride.