Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) tarptautinės komandos pastatyta Peterio Eötvöso opera „Meilė ir kiti demonai” atvėrė šiam 31 metų mecosopranui solidžias Europos scenas.
Neseniai LNOBT artistei audringas ovacijas sukėlė Kelno operos publika – lietuvė viename svarbiausių Vokietijos teatrų šešis vakarus dainavo Amneris Giuseppe’s Verdi operoje „Aida”.
Poryt Jovita savo sugebėjimus rodys lietuvių publikai. LNOBT scenoje ji atliks vieną spalvingiausių savo vaidmenų – Karmen Georges’o Bizet operoje.
– Per trumpą laiką sukaupėte įspūdingą operos repertuarą. Kuris vaidmuo jums suteikė daugiausia patirties? – „Lietuvos rytas” paklausė J.Vaškevičiūtės.
– Patirtis auga tuo sparčiau, kuo dažniau būni scenoje. Kiekvienas vaidmuo prideda drąsos.
Kelne galėjau savimi didžiuotis – dainuodama Amneris jaučiausi labai drąsiai. Po šių spektaklių emocijos buvo išskirtinės.
Manyčiau, kad Amneris – vienas sudėtingiausių mecosoprano vaidmenų. Tačiau jis scenoje man leidžia jaustis puikiai tiek vokalo, tiek vaidybos atžvilgiu. Tai mano svajonių partija.
Pirmą kartą ją atlikau Jono Jurašo režisuotoje „Aidoje” būdama tik 26 metų. Prisimenu, tai buvo penktasis mano debiutinis vaidmuo LNOBT 2006 metais, kai gavau Metų operos vilties apdovanojimą.
Vokiečiai „Aidos” siužetą interpretavo savaip: mano herojė buvo Popiežiaus duktė, o Aida, kurią dainavo vienas garsiausių dabarties sopranų Hui He, – vienuolė.
– Kaip patekote į Kelno operą?
– Ten nubloškė likimo vingiai. Prieš metus Kelne dainavau Domingą P.Eötvöso operoje „Meilė ir kiti demonai”. Vokiečiai į savo sceną perkėlė pastatymą, kuris rodomas ir Vilniuje, tiktai pritaikė jį savo artistų sudėčiai.
Aš buvau vienintelė iš Lietuvos šiame projekte – mane pakvietė dainuoti P.Eötvösas. Matyt, patikau teatro žmonėms, todėl netrukus sulaukiau naujo kvietimo – į pirmąją „Aidos” solistų sudėtį patekau be perklausos.
Šis pastatymas buvo maloni staigmena daugeliu atžvilgių – ir dėl puikaus režisieriaus Johanneso Eratho, kuris leido scenoje improvizuoti, ir dėl įdomaus kostiumų dizainerio Christiano Lacroix, kitų kūrėjų.
Be to, repeticijos ir spektakliai vyko Kelno operos teatre, kuris tuo metu turėjo būti uždarytas renovuoti, – kiti operos spektakliai jau buvo išmėtyti po teatrui nepritaikytas Kelno erdves.
Po „Aidos” spektaklių sulaukiau daugybės gerų žodžių ir naujų pasiūlymų Vokietijoje.
– Kada labiau jaudinotės – prieš vokišką „Aidą” ar prieš savo pirmąją „Karmen”?
– Prieš „Karmen”, bet ne dėl paties vaidmens. Sudėtingos buvo jo rengimo sąlygos.
Tuo metu repetavau „Meilę ir kitus demonus” Prancūzijoje. Juodaodė Dominga – mano personažas šioje operoje, galima sakyti, tapo mano agente, nes šiuo vaidmeniu išplaukiau į Europos rinką.
Karmen rengiau su prancūzų pedagogais ir kalbos specialistais, kuriuos pati susiradau Strasbūro operos teatre.
Aš žinojau, kad manęs laukia sunkus išbandymas – tarp skrydžio į Lietuvą ir „Karmen” premjeros nebuvo nė savaitės.
Bet atlikau visas režisieriaus užduotis.
– Gal stebėjote režisieriaus Arnaud Bernard’o „Karmen” repeticijas Vilniuje 2009-aisiais?
– Man teko padirbėti tik su režisieriaus asistentu prieš pat savo premjerą. Visų judesių išmokau savarankiškai iš spektaklio vaizdo įrašo su Karmen, kurią dainavo Ieva Prudnikovaitė.
Buvo įdomu žiūrėti, kaip ji dirba – Ieva yra nuostabi Karmen, bet kiekviena artistė turbūt savaip žvelgia į šį personažą. Man galbūt artimesnė Irenos Jasiūnaitės Karmen, kurios paveikslą susikūriau skaitydama šios solistės autobiografinę knygą.
Augau pirmiausia kaip G.Verdi operų dainininkė, tad dainuodama Karmen aš atradau daug naujų spalvų. Gerai jaučiuosi šiame spektaklyje, nors jis reikalauja kur kas daugiau fizinės ištvermės nei kiti.
– Kuo gyvenate šiuo metu?
– Repetuoju Emiliją G.Verdi „Otele”, kurį režisuoja Eimuntas Nekrošius. Dirbti su šiuo menininku nepaprastai įdomu: daug diskutuojame apie personažų tarpusavio santykius, filosofuojame, tenka ir pasirausti savyje.
Labai gera vėl būti scenoje su savo dėstytoja Sigute Stonyte – ji dainuos Dezdemoną. Susitinkame jau trečioje operoje – kartu dainavome ir „Kaukių baliuje”, „Aidoje”.
Dėstytoja daug prisidėjo prie mano sėkmingų pasirodymų – mes dirbome kartu ir prieš spektaklius Kelne.
Išbandė jėgas ir miuzikle
* J.Vaškevičiūtė 2004 metais baigė dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas S.Stonytę, 2004–2006 m. stažavosi LNOBT operos studijoje pas V.Noreiką.
* LNOBT scenoje solistė debiutavo 2006 metais Ulrikos vaidmeniu „Kaukių baliuje”.
* Jos repertuare – Suzuki („Madam Baterflai”), Mirta („Pilėnai”), Auklė („Eugenijus Oneginas”), Amneris („Aida”), Dominga („Meilė ir kiti demonai”), Elgeta („Svynis Todas: demonas kirpėjas”), kiti vaidmenys.
* 2006 metais dainininkė pelnė „Operos švyturį” kaip metų operos viltis.