Į Osle rengiamą iškilmingą Čiurlionio kvarteto koncertą susirinks apie 200 kviestųjų svečių; tarp jų Norvegijos valstybės pareigūnai, žymūs politikos veikėjai, kultūros, švietimo, verslo ir žiniasklaidos atstovai, šioje šalyje akredituoti užsienio valstybių diplomatai, Lietuvos ir Norvegijos regioninio bendradarbiavimo asociacijų atstovai, LR garbės konsulai Norvegijoje, Norvegijos lietuvių bendrijos atstovai.Skaityti fonetiškai Žodynas - Žiūrėti išsamų žodyną
Kovo 10 d. vyksiančiame kamerinės muzikos koncerte skambės L. van Bethoveno, W. A. Mozarto, M. K. Čiurlionio, E. Griego, F. Latėno, G. Verdi, P. Mascagni kūriniai.
Čiurlionio kvartetas susikūrė 1968 metais. Vėliau jo muzikantai tobulino meistriškumą pas Borodino, Tanejevo, Tatrai kvartetų narius. Šis muzikinis kolektyvas yra surengęs per 3700 koncertų Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Rusijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Švedijoje, kitose Europos bei Azijos šalyse, dalyvavęs prestižiniuose muzikos festivaliuose, grojęs Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bonos „Beethovenhaus“, Berlyno „Schauspielhaus“, Paryžiaus „Musee d'Orsay“, Varšuvos, Briuselio filharmonijų salėse.
1990 metais Čiurlionio kvartetui pirmajam iš Lietuvos menininkų būrio buvo suteiktas aukščiausias Lietuvos kultūros ir meno apdovanojimas – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004 metais tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Šveinfurte (Vokietijoje) kolektyvas laimėjo II-ją premiją. Tų pačių metų lapkričio mėnesį kvartetas už pastarųjų metų veiklą buvo apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ nominacija. Čiurlionio kvarteto griežimas pasižymi ansambliškumu, dvasiniu artumu, pulsuojančia energija, kolektyvo profesine branda, išmintimi, stipriu mąstymo polėkiu.
Dabartinė kvarteto sudėtis: Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas) ir Saulius Lipčius (violončelė). Menininkai griežia unikaliais XVIII a italų meistrų darbo instrumentais.
Asta Krikščiūnaitė labai vertinama kaip kamerinė dainininkė, viena ryškiausių šio meno puoselėtojų Lietuvoje. Su nuolatiniais koncertų partneriais – pianiste Audrone Kisieliūte ir Čiurlionio styginių kvartetu – yra surengusi rečitalių ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių (Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, JAV, Estijoje ir kt.). Viena svarbiausių Astos Krikščiūnaitės repertuaro ypatybių yra jos rengiamos teminės koncertų programos, koncertiniai ciklai – austrų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, amerikiečių, Skandinavijos kraštų dainos.
A.Krikščiūnaitė dainuoja daugelį dainų bei ciklų, sukurtų balsui ir fortepijonui ar styginių kvartetui, ir nuolatiniais partneriais čia tampa Čiurlionio kvartetas ir A. Kisieliūtė. Šitaip jos koncertų puošmena tapo F.Šuberto „Salve Regina“, G. Faure 9 dainų ciklas P. Verlaine'o tekstais „La bonne chanson“, M. Ravelio „Trys Stephaneo Mallarme poemos“, F. Poulenco „Juodoji rapsodija“, G. Kancheli ciklas „Exil“ ir kiti. 2005 metais solistė tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate. 2004 metais už nuopelnus Estijos kultūrai dainininkė apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu. A. Krikščiūnaitės ir Čiurlionio kvarteto atliekamų kūrinių yra nemažai įrašęs Lietuvos radijas; išleistos trys kompaktinės plokštelės; dainininkės ir kvarteto nuostabiu ansambliu žavisi daugelio šalių muzikos gurmanai.