G.Didžiapetrio kūriniai pasiekė Niujorką, kur pirmą kartą nepriklausomo meno mugėje „Independent” dalyvavo lietuviai.
Penkių aukštų galerijoje Niujorko Čelsio rajone nebuvo jokių meno mugėms įprastų būdelių.
Bendrose erdvėse organizuotai išdėlioti beveik pusšimčio rinktinių pasaulio galerijų pristatomų menininkų darbai, kuriuos apžiūrinėja tokie garsūs pasaulio kolekcininkai ir kuratoriai kaip Peteris Eleey iš Niujorko Modernaus meno galerijos (MoMa) ir Majamio milijardierių Rubellų šeima.
Į šią prestižinę mugę pirmą kartą pateko ir lietuvių šiuolaikinio meno galerija „Tulips & Roses”, kuri dvejus metus veikė Vilniaus senamiestyje, bet rudenį persikėlė į Briuselį (Belgija).
Netrukus ji sulaukė pripažinimo.
„Visa tai įvyko greitai. Aišku, mums tai labai malonu”, – neslėpė „Tulips & Roses” įkūrėjas 26 metų Jonas Žakaitis.
Kviečia suvokti savaip
Į Niujorką jis atvežė britės Rosalind Nashashibi vaizdo instaliaciją ir keturis G.Didžiapetrio darbus.
Ant sienos nupieštas mėlynas apskritimas su balta žvaigždės formos figūra jo viduje pavadintas „Kompasu”, bet primena tiek kažką iš viduramžių knygų, tiek nuobodų korporacijos logotipą.
Mįslingas sumanymas ir nuotraukoje „Dvynys”, kurioje – plastilino gabaliukas ir jo šešėlis.
Suvokti 26 metų menininko konceptualizmą be paaiškinimų – sunku. Bet „Independent” mugėje pristatytos idėjos tarsi kviečia žiūrovą ne tik klausytis, bet ir savaip interpretuoti kūrinius.
Visi jie susiję su abstrakcijos tyrinėjimais.
Aplinkybės keičia prasmę
„Konceptuali abstrakcija Gintarui įdomi tuo, kad meno kūriniai – tai tokie dariniai, kurių vieta ir kontekstas nėra iki galo aiškūs.
Užklupus įvairioms aplinkybėms jie sukuria naujas reikšmes ir įvykius”, – pasakojo J.Žakaitis.
Pavyzdžiui, paprasta Vilniaus Lukiškių aikštės nuotrauka nėra visiškai aiški. Skirtingu metu skirtingiems žmonėms ji gali reikšti skirtingus dalykus.
G.Didžiapetris ją dokumentavo po to, kai sukūrė darbą „Pokalbis”, kuriame Lukiškių aikštėje atkūrė dviejų vyrų dialogą, rastą KGB klausytų telefono pokalbių archyve. Tai žinant nuotrauka įgauna kitokią reikšmę.
„Gintarui buvo įdomu tai, kad kintant laikui dokumentai iš esmės pasikeičia”, – aiškino J.Žakaitis.
Italas įsigijo kūrinį
Vienas pirmųjų konceptualaus meno galerininkų pasaulyje italas Massimo Minini nutarė savo kolekciją papildyti lietuvio kūryba.
Už daugiau kaip 5000 litų jis įsigijo G.Didžiapetrio sienos piešinį „Paukščių migracija”, kuriame susiliečia du pusiau nudažyti apskritimai.
Ši konkretumo ir abstrakcijos studija nuo Niujorko sienos iškeliaus į Italiją.
„Lietuvių kolekcininkų, kurie atidžiai sektų šiuolaikinio meno kūrėjus, nėra nė vieno. Tuo neužsiima ir Lietuvos institucijos bei muziejai.
Todėl mes esame priklausomi nuo užsienio rinkos ir užsienio kolekcininkų.
Lietuvių menininkų darbai ten ir iškeliauja”, – kalbėjo šiuolaikinio meno galerijos „Tulips & Roses” įkūrėjas.
Sulaukė trokštamo kvietimo
Šiuolaikinio meno pasaulyje vis ryškiau žibantis G.Didžiapetris neseniai sulaukė kvietimo, kuris yra vienas trokštamiausių, – dalyvauti Venecijos bienalėje.
Ir dalyvauti ne savo šalies paviljone, o bendroje parodoje, į kurią bienalės kuratoriai patys kviečia tik rinktinius menininkus.
Kol kas ši informacija oficialiai neskelbiama, tačiau užkulisiuose jau kalbama, kad G.Didžiapetris taps vos antruoju lietuviu istorijoje, sulaukusiu tokio kvietimo.
2003-iaisiais Venecijos bienalės bendroje parodoje dalyvavo Deimantas Narkevičius.
Lietuvių menininkas kuria Paryžiuje
G.Didžiapetris 2004–2008 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Dabar jis gyvena ir kuria Paryžiuje.
Pirmąją personalinę parodą menininkas surengė Vilniaus Šiuolaikinio meno centre 2007 m.
Pernai jo personalinės parodosvyko Romos galerijoje „1/9 Uno-sunove”, „Salzburger Kunstverein” Zalcburge ir Neapolio šiuolaikinio meno galerijoje „Fondazione Morra Greco”.
G.Didžiapetrio darbai buvo eksponuojami grupinėse parodose Paryžiuje, Meksike, Berlyne, Niujorke, San Fransiske, Amsterdame, Londone.
Po Niujorko „Independent” meno mugės Lietuvos konceptualiojo meno atstovas dalyvaus grupinėse parodose svarbiausioje Kanados šiuolaikinio meno galerijoje Toronte „The Power Plant” ir Turino „Fondazione Sandretto Re Rebaudengo”.