Anot programos kūrėjų, kūrybinė prastova - laikotarpis, kai
darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių
objektyvių priežasčių laikinai neturi sąlygų meno kūrybai ar
jos rezultatų sklaidai ir neturi pajamų iš kūrybinės,
individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos.
Valstybė mokėtų už prastovą tris mėnesius, bet ne dažniau
nei kas 12 mėnesių.
Premjerui Andriui Kubiliui užkliuvo terminas „prastova“, jis
siūlė šį laikotarpį pavadinti „kūrybine pauze“.
„Tai reiškia, kad kūryba yra konvejeris, kur dėl kokių nors
techninių priežasčių ištinka prastova, ne pauzė. (...) Kodėl,
pavyzdžiui, ne kūrybinė pauzė?“ - klausė Vyriausybės vadovas.
Ir jam, ir finansų ministrei Ingridai Šimonytei taip pat kilo
klausimas, ar už prastovą būtų mokama ir tuo atveju, jei kūrėjas
„išsisėmė“ ir sutarčių nebeturi dėl to, o ne dėl „objektyvių
priežasčių“.
„Jei jam nėra įkvėpimo ir išsisėmė, nebežino, ką rašyti,
ar bus tai nuo jo nepriklausanti priežastis?“ - klausė A.Kubilius.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius užsiminė, kad
reikėtų daugiau laiko susipažinti su projektu, bet kultūros
ministrui Arūnui Gelūnui priminus, jog šią programą reikėtų
parengti pagal atitinkamą įstatymą, galiausiai nutarta jai pritarti
nedelsiant, o metų pabaigoje svarstyti jos įgyvendinimo ataskaitą
ir galbūt ją patobulinti.
Finansinė parama bus skiriama draudžiamųjų pajamų
neturintiems, mažas ir nereguliarias pajamas gaunantiems bei
kūrybines prastovas patiriantiems meno kūrėjams.
Už laikinai darbo neturinčius menininkus valstybė sumokės
valstybinio socialinio draudimo, privalomo sveikatos draudimo įmoka
ir mokėtų minimalios mėnesinės algos dydžio meno kūrėjų
kūrybinių prastovų išmokas.
„Meno vertybių kūrėjai dėl profesijos specifikos, kuri
skiriasi nuo kitų profesijų veiklos pobūdžio tuo, kad nėra
susieta su pastoviu darbdaviu ir reguliariomis pajamomis, nuo kurių
mokamos valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo
įmokos, todėl jie nėra pakankamai socialiai apsaugoti“, - rašoma
dokumente.
Projekte teigiama, kad Europos Sąjunga skatina valstybes nares
užtikrinti kūrybinių profesijų atstovams socialinį saugumą.
Pirminiais duomenimis, per metus minėtoms išlaidoms reikėtų
skirti apie 300 tūkst. litų.
Iki 2011 metų sausio pabaigos Meno kūrėjų ir meno kūrėjų
organizacijų kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje buvo
įregistruota 3897 meno kūrėjai. Anot Kultūros ministerijos, iš
jų apie 70 proc. yra darbingo amžiaus.
Tačiau apie 20 proc. darbingo amžiaus kūrėjų pajamas gauna
tik pagal autorines sutartis ar atlikėjo intelektinių paslaugų
sutartis. Tiek pat menininkų uždirba mažiau nei minimali mėnesio
alga.