Balandžio 5 d. 18.30 val. sostinės žiūrovų lauks Miro Gavrano “Viskas apie moteris”. Spektaklį režisavo Dalia Tamulevičiūtė, vaidina Valentina Leonavičiūtė, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė.
Šiuolaikinis kroatų dramaturgas Miro Gavranas - vienas žymiausių mūsų laikų dramaturgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pasaulinį pripažinimą jam atnešė pjesė “Viskas apie moteris”, kurią žiūrovams ir pasiūlys Klaipėdos dramos teatras.
Klaipėdiečių komedija „Viskas apie moteris“ – legendinis spektaklis, nuolat ir nuolat sutraukiantis pilnas sales, tapęs bene pačiu mylimiausiu publikos spektakliu. Šiuolaikiškas, jaudinantis šviesaus atminimo režisierės Dalios Tamulevičiūtės pastatymas surado kelią ne tik į Lietuvos žiūrovų širdis. Spektaklis nepaprastai šiltai buvo sutiktas Vokietijoje, puikiai įvertintas Tarptautiniuose teatro festivaliuose Albanijoje, Rumunijoje, daugelyje Lietuvos festivalių.
Spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro scenos žvaigždės Nelė Savičenko, Valentina Leonavičiūtė ir Regina Šaltenytė. Kiekviena aktorių spektaklyje vaidina po penkis skirtingo amžiaus personažus.
“Viskas apie moteris” skiriamas anaiptol ne vien silpnajai lyčiai. Daugeliui vyrų taip pat labai smalsu, kas slepiasi nenuspėjamose moterų sielose – o klaipėdiečių spektaklis atveria slapčiausias jų kerteles...
Antrasis klaipėdiečių spektaklis – naujausioji premjera, J.Kesselringo dviejų dalių komedija „Aršenikas ir seni nėriniai“, bus rodomas balandžio 6 d. 18.30 val. Spektaklį režisavo Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius Povilas Gaidys. Scenoje matysime visą būrį Klaipėdos dramos teatro aktorių: jums vaidins Elena Gaigalaitė, Irena Simonaitytė, Valentina Leonavičiūtė, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas, Edvardas Brazys, Česlovas Judeikis, Monika Vaičiulytė, Arnoldas Eisimantas, Linas Lukošius, Rimantas Pelakauskas, Valentinas Klimas, Kęstutis Macijauskas bei Jonas Naujokas.
J.Kesselringas gimė išeivių iš Vokietijos šeimoje Niujorke 1902 m. Jo gyvenimas buvo nuolat susijęs su teatru: būdamas dvidešimties J.Kesselringas dėstė muziką bei vadovavo mėgėjiškam dramos būreliui, nuo dvidešimt trejų metė darbą ir ėmėsi pats vaidinti, rašyti apsakymus bei nedideles pjeses. Nuo 1933 m. iki savo mirties 1967-aisiais J.Kesselringas parašė dvylika pjesių, iš kurių penkios buvo pastatytos Brodvėjuje, tačiau dauguma jų kritikų buvo negailestingai supeiktos kaip mėgėjiškos ir primityvaus siužeto. Vienintelė pjesė, sulaukusi milžiniško tiek žiūrovų, tiek ir kritikų pripažinimo, buvo „Aršenikas ir seni nėriniai” (1939). Kritikų nuomone, sėkmės paslaptis paprasta, bet geniali: Keselringas pasinaudojo seniai žinomu „žmogžudysčių pjesės“ modeliu, tiesiog švelniai suktelėjo jį į komedijinio farso žanrą ir paspalvino melodramos elementais.
„Aršeniko ir senų nėrinių“ populiarumas buvo, kaip rašė tuometiniai kritikai, buvo tiesiog žvėriškas. Spektaklis susišlavė visus įmanomus prizus ir apdovanojimus. Brodvėjuje buvo parodyta 1444 spektakliai, Londone – 1337; britų sostinėje iki šių dienų tiek ilgai neišsilaikė nė viena amerikietiška pjesė.
Kas slypi po J.Kesselringo juodosios komedijos senais nėriniais? Pagyvenę žmonės dažnai pajunta savo gyvenime atsivėrusią tuštumą – pasijunta esą nebereikalingi visuomenei. Šitą nejaukią nišą kiekvienas užpildo savaip – kas studijuoja Trečiojo amžiaus universitete, kas dainuoja chore „Sidabrinė gija“, kas užsiima labdara ar tiesiog imasi rūpintis viso rajono kačių mityba. J.Keselringo komedijos „Aršenikas ir seni nėriniai“ herojės – dvi simpatiškos tetulytės, geraširdės ir nekaltos, nors prie žaizdos dėk. Kad galėtų būti ir toliau naudingos visuomenei, juodvi imasi labdaros. Ir imasi jos, švelniai tariant, iš esmės, anaiptol neapsiribodamos karšto sultinio virimu sergantiems kaimynams. Va čia tai iš tiesų – žudantis gerumas, radikalus humanizmas...