„Aš manau, kad svarbiausia yra norėti ką nors padaryti (...)
Mes kūrėme su nuliniu biudžetu ir neišleidome daug pinigų (...)
Yra žmonių, kurie nori padėti“, - spaudos konferencijoje sakė
filmo „Čeburekų pardavėjai“ režisierius Tomas Bručas, statęs jį
pasiremdamas asmenine patirtimi.
Filmo „2 indeliai jogurto“ kūrėjas Audrius Mickevičius sakė,
kad valstybė teduoda „mažą trupinėlį, kurį dar kažkokiu būdu
reikia padalinti“, ir jei ne žmonių, sutinkančių dirbti nemokamai,
pagalba, filmą pastatyti būtų neįmanoma.
„Lyg ir jei turi gerą sumanymą, draugų ir padarai filmą, bet
filmai taip paprastai nesidaro (...) Reikia paramos, profesionalų
pagalbos“, - kalbėjo režisierius, filmavęs savo dukrą.
„Chebriarchato“ režisierė Ramunė Čekuolytė pasakojo, kad jos
filme herojai daug kalba apie kultūros žmonių finansus. Anot jos,
filmų kūrėjai daugmaž gauna šeštadalį tų pinigų, kurių
prašytų.
„Kai kurie kūrėjai atsisakė filmui pakalbėti, teigė, kad
nenori patekti į sąrašą (...) Tokia situacija, kad labai pasiekę
žmonės atsisako kalbėti apie kultūrą“, - teigė R.Čekuolytė.
Režisierė pasakojo, kad filmo prodiuserė net buvo atsisakiusi
kurti filmą dėl mažo biudžeto, tačiau tikėdama filmu kūrėja
tęsė darbą.
„Jei tu nemyli to filmo, geriau nedaryti, jokie pinigai
neišgelbės to filmo (...) Kuo mažesni biudžetai, tuo mūsų
(režisierių - BNS) daugiau“, - sakė kūrėja.
Filmo apie kalinių gyvenimą „Laisvės kurti“ režisierius
Evaldas Jansas piktinosi, kad Lietuvoje apskritai nėra kultūros
politikos ir pasakojo, kad jis pats tiek filmuoja, tiek atlieka visus
kitus darbus.
Filmo „Porno melodrama“, pasakojančio apie homoseksualų
gyvenimą Lietuvoje, režisierius Romas Zabarauskas pasakojo, kad
filmui finansų ieškoti teko sunkiai, o Kultūros ministerija ir
Kultūros rėmimo fondas juos parėmė, kai filmas jau buvo
pristatytas Berlyno kino festivalyje.
„Aš filmus darysiu (...) Galima daryti aukšto lygio produktą be
didelių pinigų“, - tvirtino filmo „Knygnešys“ režisierius Jonas
Trukanas. Jis tvirtino norėjęs pastatyti filmą, kuris būtų
suprastas.
Iš viso festivalyje bus pristatyta 13 lietuviškų premjerų,
tarp jų - ir šiemetiniame Berlyno kino festivalyje „Amnesty
International“ premija bei Ekumeninės žiuri prizu apdovanota Manto
Kvedaravičiaus juosta „Barzakh“.
Be minėtų filmų, taip pat bus parodyta Kristinos Sereikaitės
juosta „Tėvas“, kurioje mergina filmavo savo pačios tėvą ir, kaip
sakė, tai buvę sunku - esą reikėjo būti tiek objektyviai, tiek
jautriai kaip dukrai.
Darius Jarašūnas juosta „Aš, veteranė“ pasakos Antrojo
pasaulinio karo veteranę, ketinančią atšvęsti, ko gero,
didžiausią savo gyvenime šventę - Pergalės dieną.
Taip pat bus pristatyti Alginos Navickaitės „Kai ji vaikšto
šalia“ apie orią senatvę bei Ričardo Marcinkaus „Pravalas“ apie
internete pažinčių ieškančius žmones.
Ieva Javaitytės filme „Trečiadieniais“, pasakojančiame apie
garbaus amžiaus moterį, pagrindinį vaidmenį atliko žymi kultūros
veikėja Galina Dauguvietytė.
Režisierių Andriaus Blaževičiaus, Mindaugo Sruogiaus
„Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas“ bus pasakojama
apie karą išgyvenusios senyvos moters gyvenimą.