Tarp tų kelių premjerų – ir pjesė „Nežinia“, kuri buvo parašyta Anykščiuose, kompozitoriaus giminaičių gydytojų Rozalijos ir Alfonso Lukoševičių namuose, dar praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje.
Susitikimą su kompozitoriumi F. Bajoru ir jo muzikos atlikėju pianistu Daumantu Kirilausku vedusi muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė suskaičiavo: iš 268 kūrinių kompozitorius tik 12 parašė specialiai fortepijonui. Vienas žymiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos kompozitorių F. Bajoras labiau išgarsėjo kaip sudėtingos vokalinės ir orkestrinės muzikos kūrėjas.
Pats 76 metų kūrėjas anykštėnams prisipažino niekuomet nelaikęs svarbiais savo fortepijoninių kūrinių. Todėl anykštėnų vilionė surengti jo autorinės muzikos koncertą Sakralinio meno centre, kur tėra vienintelis muzikos instrumentas – rojalis, kompozitorių suintrigavo. Ši idėja ir paskatino surinkti visa tai, ką jis įvairiais gyvenimo laikotarpiais yra parašęs šiam instrumentui.
Fortepijoninės muzikos programą specialiai anykštėnams paruošė Muzikos ir teatro akademijos docentas D. Kirilauskas. Pianistas prisipažino, kad jį užvaldė tiesiog sportinė aistra įveikti itin sudėtingą F. Bajoro kūrinių partitūrą, – reikėjo nemažai kantrybės, bet kartu tai suteikė ir malonumo.
Ir atlikėją, ir kūrinių autorų vienija anykštietiškosios kilmės šaknys. F. Bajoras yra muzikaliosios Anykščių miesto Kairių giminės palikuonis, Anykščiuose gimusios ir užaugusios mokytojos Anelės Kairytės-Bajorienės (1898-1988) sūnus, o D. Kirilausko tėvas kilęs iš Aknystų kaimo, esančio prie Debeikių (Anykščių r.).
Pirmą kartą būtent Anykščiuose nuskambėjo ir nauji, pernai sukurti F. Bajoro instrumentinės muzikos kūriniai – fortepijoninės pjesės „Reljefas“ bei itin sudėtingas, didelio pianisto meistriškumo reikalaujantis „Sideralis“ („Žvaigždėtasis“). Pasak kompozitoriaus, šie kūriniai tiesiog gulėjo ir laukė, kol atsiras atlikėjas, kuris jų imsis.
Pasakodamas apie savo kūrybą, svečias prisiminė, kad keletą metų ar net ir dešimtmečius laukti savo muzikinio kūrinio premjeros jam jau tapo įprasta. Tai atsitiko su vokaliniais ciklais – tik solistei Giedrei Kaukaitei pasisekė jo kūrinius sudainuoti, o kitiems atlikėjams jie dažnai tapdavo neįkandamu riešutu. O kai kurie vokaliniai jo kūriniai vyrams solistams, sukurti prieš 30-35 metus, tik pastaruoju metu pagaliau dainuojami.
„Jei ką nors nori padaryti – vaikštai su viena mintimi, mažai valgai, bet pagaliau padarai. Svarbiausia – norėti, o ne sukti galvą, kaip tai sunku padaryti“, – savo kūrybinės sėkmės paslaptimis su anykštėnais dalijosi Lietuvos nacionalinės premijos laureatas F. Bajoras.